Vievis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie ežerą žr. Vievis (ežeras).
Vievis
   Vievis.jpg   
Traku gatve Vievyje.JPG
Trakų gatvė Vievyje

Vievis
54°46′19″N 24°49′19″E / 54.772°N 24.822°E / 54.772; 24.822 (Vievis)Koordinatės:54°46′19″N 24°49′19″E / 54.772°N 24.822°E / 54.772; 24.822 (Vievis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Elektrėnų savivaldybė
Seniūnija: Vievio seniūnija
Gyventojų: 4 915 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Víevis
Kilmininkas: Víevio
Naudininkas: Víeviui
Galininkas: Víevį
Įnagininkas: Víeviu
Vietininkas: Víevyje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-21058


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: VievisVikiteka

Vievis – miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, yra geležinkelio stotis, autobusų stotis, paštas (LT-21058).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Vievio Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1931 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vievio gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Vievio biblioteka (nuo 1940 m.)
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Lietuvos geologijos muziejus (su J. Dalinkevičiaus memorialine ekspozicija)
  • Lietuvos kelių muziejus, atidarytas 1995 m. minint Vilniaus–Kauno automagistralės 25-metį.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Viešbutis, keli barai ir parduotuvės (iš didesnių tinklų – viena „Maxima“, viena „Cento“, kelios „Aibės“ parduotuvės), kelios žinomos įmonės – „Vievio paukštynas“, „Vievio malūnas“, „Automagistralė“



Miesto centre daugiausia yra medinių pastatų; naujesniuose rajonuose – nemažai sovietmečiu statytų daugiabučių ar dviaukščių privačių mūrinių namų. Miestas suskirstytas į 3 seniūnaitijas:

  • Vievio miesto 1-oji seniūnaitija: Kauno g. 2–32 poriniai namai, Vilniaus g., Vilniaus skg., Naujoji g., Šviesos g., Mokyklos g., Semeliškių g. 6–68 (poriniai) ir 7–43 (neporiniai) namai, J. Milančiaus g., Ežero g., Pakalnės g., Trakų g., Stadiono g., Pakrantės g., Kranto g., L. Giros skg., L. Giros g., Bažnyčios g., Knygyno g.;
  • Vievio miesto 2-oji seniūnaitija: Liepų g., Semeliškių g. 45–109 (neporiniai) ir 70–98 (poriniai) namai, Laisvės g., Lauko g., Sodų g., Žvejų g., Šermukšnių g., Beržų g., Klevų g., Birutės g., Vytauto g., Lazdynų g., Topolių g., Gluosnių g., Vievininkų kaimo šiaurinė dalis (esanti Ausieniškių kadastrinėje vietovėje);
  • Vievio miesto 3-oji seniūnaitija: Kosmonautų g., Stoties g., Taikos g., Taikos skg., Jaunystės g., Ateities g., Gėlių g., Kauno g. 1–39A (neporiniai namai), Statybininkų g.

Turinys

Geografija

Vievio geležinkelio stotis.
Vievio geležinkelio stotis

Miestas įsikūręs abipus magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  ir greta svarbaus Vilniaus-Kauno geležinkelio, kuriuo važiuoja rusų traukiniai į Karaliaučių ir traukiniai iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Šeštokus, Varšuvą.

Geležinkelio ruožas



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Vievis OpenLayers žemėlapyje
Vievis „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Vievis TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. – miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia.

Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 16111660 m. spausdinusi knygas kirilica. Pirmieji jos leidiniai buvo maldaknygės bažnytine slavų kalba. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ (Грамматики славенския правилное Синтагма) – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų (iš jos mokėsi ir Michailas Lomonosovas, pavadinęs knygą „mokslingumo vartais“). Iki 1660 m. spaustuvė išleido 25 knygas rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis. Tarp knygų vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.

XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 metais, grąžinta katalikams. XVII a. viduryje dėl pilietinių karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė.

1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią, 1843 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.

XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras, jį panaikinus miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo kurio kartu su Elektrėnais ir kitomis to rajono teritorijomis, nuo kurių Elektrėnai yra arčiau nei Trakai, atjungtas per savivaldybių reformą ir suformuota Elektrėnų savivaldybė. Vievyje buvo renkami parašai už tai, kad miestelis nuo Elektrėnų tvarkytųsi nepriklausomai. Greta Vievio yra Balceriškių RRS, retransliacijos stiebas ir radijo relinės linijos iš Vilniaus į Kauną dalis.

1950 m. Vieviui suteiktos miesto teisės, 1954 m. dalis miesto prijungta prie Ausieniškių apylinkės, Balceriškių apylinkės ir Pakalniškių apylinkės. Sovietmečiu pastatytas grūdų produktų kombinatas, paukštynas, įkurtas akmenų muziejus, geologijos ekspozicija. 1975 m. gruodžio 29 dieną iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis Lietuvoje elektrinis traukinys.

1999 m. patvirtintas Vievio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1919 m. Vievio valsčiaus centras  ?
19191950 m. Trakų apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Vievio rajono centras Vilniaus sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Vievio apylinkės centras Trakų rajonas
19951999 m. Vievio seniūnijos centras Trakų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis
nuo 1999 m. Elektrėnų savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė yra aiški – jis radosi nuo Vievio ežero, kuris telkšo į pietus nuo miesto, vardo.[7]

XX a. tarpukariu buvo vartota lytis Vievys [8].

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[3] 1970 m.sur.[9] 1976 m.[10] 1979 m.sur.
341 2 963 4 300 4 581
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
5 663 5 303 4 915 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • 1812 m. gruodžio 10 d. grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų – Neapolio karalius Muratas.
  • Punsko atvykęs ir Vievyje apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę vaistininkas Jurgis Milančius (1869–1956) ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas, ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje, dalyvavo knygnešių veikloje. Jo vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J. Milančius buvo ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas bei vedėjas. J. Milančiaus namuose kurį laiką gyveno rašytoja Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“.
  • Tadas Šumskas (1954–), choro dirigentas ir pedagogas. 1960–1964 lankė Vievio vidurinę mokyklą ir vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas). Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choro dirigavimo katedros profesorius, išugdė daugiau kaip 70 choro dirigentų. Lietuvos respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentas, daugelio tarptautinių chorų konkursų laureatas.
  • Gintaras Rinkevičius (1960–) – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1988 m.), Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, trijų tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
  • Juozas Dalinkevičius (1893–1980), lietuvių geologijos pradininkas, kuriam atminti Vievyje įkurta memorialinė ekspozicija.

Vievio paukštyno Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė

1988 m. liepos 11 d. įkurta Vievio paukštyno grupė – antroji Lietuvoje, tačiau nebuvo tinkamai įregistruota.

Veikla

Grupę sudarė šimtas Vievio paukštyno darbuotojų, kurie vykdė ekologinius žygius ne tik Lietuvoje, bet ir apie paukštyną – kartu su vadovais tvarkė teritoriją, rašė kreipimąsi Aukščiausiajai Tarybai dėl gamtos taršos mažinimo, rinko aukas nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Armėnijoje, paminklo tremtiniams Elektrėnų kapinėse statybai, palaikė akcijas dėl rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą.

Veikėjai:

  • Juozas Janonis – iniciatorius, buvęs „Elektrėnų žinių“ redaktorius, Seimo narys.
  • Rimvydas Survila – grupės iniciatorius, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, aktyvus Lietuvos sąjūdžio dalyvis Lietuvoje ir Trakų rajone, dabar Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas.
  • Stasys Voveris – dabar Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Vievis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Евье. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 509 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Евье. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 157 psl. (rus.)
  4. Vievis wikimapia.org
  5. Vievis maps.vlasenko.net
  6. Vievis loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 249 psl.
  8. http://lithuanianphilately.com/postal-history/vievis.html
  9. Vievis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 748 psl.
  10. Vievis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 238 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.