Viktoras Vinikaitis
Viktoras Vinikaitis (lenk. Wiktor Winikajtis, 1927 m. balandžio 28 d. Naujasodės kaime, Seinų valsčiuje – 1994 m. gruodžio 31 d. Vigrių kaime, Suvalkų valsčiuje, Lenkijoje) – savamokslis medžio drožėjas ir tapytojas, Vygrių kamaldulių vienuolyno restauratorius ir gidas.
Biografija
Gimė lietuvių šeimoje. Anksti neteko tėvo, motina ištekėjo antrąkart. Prieš Antrąjį pasaulinį karą baigė keturias klases, po to nesimokė – ganė gyvulius. 1948 m. pašauktas į Lenkijos kariuomenę. 1950 m. kalėdojantis kunigas B. Kaikovskis pastebėjo Viktoro drožtas medines skulptūras ir pakvietė jį dirbti atstatant sugriautą Vygrių vienuolyną. Pagal senas nuotraukas V. Vinikaitis atkurdavo dingusius paveikslus, išpjaustydavo trūkstamas skulptūras. Sudėtingame darbe tekdavo bendrauti su įvairių šalių meninkais, dvasininkais ir mokslininkais; skaityti įvairiakalbią literatūrą. Savarankiškai išmoko septynias kalbas ir jomis vesdavo ekskursijas po vienuolyną. Ypatingai džiaugdavosi ekskursantais iš Lietuvos. Buvo vertinamas kaip vienuolyno ir Vygrių kaimo žinovas.
Gyveno vienišiaus gyvenimą. Paskutinį 1994 metų vakarą išėjo pasivaikščioti prie Vygrių ežero, o rytojaus dieną jį surado jau nebegyvą. Palaidotas netoli Vygrių esančiuose Magdalenavo kaimo kapinėse. Prie gyvenamo namo pritvirtinta memorialinė lenta sujo bareljefu ir užrašu lenkų kalba: Čia gyveno, dirbo ir kūrė Viktoras Vinikaitis (1927 – 1994). Vygrių gidas, vadinamas „Paskutiniu Kamalduliu”, kūrėjas grynuolis.
Nuorodos
|