Vilhelmas II

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilhelmas II
Wilhelm II of Germany.jpg
Vilhelmas II
Zollern Scheibler42ps.jpg
Dinastija
Hohencolernai

Gimė 1859 m. sausio 27 d.
Potsdamas
Mirė 1941 m. birželio 4 d. (82 m.)
Olandija

Tėvas Frydrichas III
Motina Viktorija
Vaikai

Vilgelmas,
Eitelis Fridrichas,
Adelbertas,
Augustas Vilgelmas,
Oskaras,
Joachimas,
Viktorija Luiza

Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius
Valdė 18881918 m.
Pirmtakas Frydrichas III
Įpėdinis Veimaro respublika

Vikiteka Vilhelmas IIVikiteka
Parašas
Wilhelm II, German Emperor Signature-.svg

Vilhelmas II (Frydrichas Vilhelmas Viktoras Albertas (1859 m. sausio 27 d. Potsdame – 1941 m. birželio 4 d. Dorno pilyje prie Utrechto, Olandija) – 18881918 m. paskutinysis Vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“.

Biografija

Vilhelmas II, kilęs iš Hohencolernų dinastijos, buvo vyriausias 99 dienas valdžiusio Frydricho III ir Didžiosios Britanijos ir Airijos princesės Viktorijos sūnus. Turėjo keturias seseris ir trys brolius, iš kurių du mirė vaikystėje. 1881 m. vedė Šlėzvigo-Holšteino-Sonderburgo-Augustenburgo princesę Augustę Viktoriją, su kuria susilaukė septynių vaikų. Pirmajai žmonai mirus, 1922 m. vedė antrą sykį Šionaicho-Karolato princesę Herminą.

Valdymo bruožai

Mirus tėvui, 1888 m. birželio 15 d., būdamas 29 metų amžius, Vilhelmas II tapo Prūsijos karaliumi ir Vokiečių imperatoriumi. Buvo kupinas ambicijų ir stokojo pusiausvyros, tikėjo savo, kaip valdovo „iš Dievo malonės“ paskirtimi. Dėl naujojo valdovo ambicijų nesuderinamumo su senyvo kanclerio Otto von Bismarcko atkaklumu kovojant su socialistais bei užsienio politikos orientacijos į Rusiją, Bismarckui buvo pasiūlyta pasitraukti ir 1890 m. kovo 20 d. jis atsistatydino. Toliau iki Pirmojo pasaulinio karo vyriausybė buvo keičiama keturis kartus, tačiau Vilhelmo II mėginimas pačiam formuoti imperijos politiką turėjo fatališkų politinių bei diplomatinių padarinių, nes bendradarbius jis rinkosi ne tiek pagal politikos sugebėjimus, kiek pagal prisitaikėliškumą. Vilhelmas II sužlugdė vadinamąją „Bismarcko sistemą“, nusigręždamas nuo Rusijos ir nesėkmingai bandydamas orientuoti Vokietijos užsienio politiką probritiška linkme. Prancūzija, pasinaudodama tuo, 1894 m. sudarė su Rusija gynybinį susitarimą, kuris tapo vėlesnės Antantės pagrindu.

Vilhelmo II laikais Vokietijoje itin sustiprėjo militarizmo propaganda. Didelės viltys buvo dedamos į naujai pradėtą kurti imperijos laivyną. Nors Vilhelmas II nesiekė didelio politinio konflikto Europoje, bet savo nemokšiškomis politinėmis manipuliacijomis galiausiai priartino Pirmąjį pasaulinį karą. Per karą jis visiškai nusišalino nuo vadovavimo, kaip vyriausias Vokietijos karinių pajėgų vadas nekontroliavo situacijos fronte, palikdamas visą vadovavimą generolų rankose. 1918 m. lapkričio 9 d. Vokietijos kilus revoliucijai, atsisakė sosto. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius praleido tremtyje Olandijoje.

Karališkieji titulai
Prieš tai:
Frydrichas III
Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius
1888–1918
Po to:
Veimaro respublika




Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: