Vilijampolės ješiva
Koordinatės:
| Vilijampolės ješiva | |
|---|---|
| Įkurtas | 1882–1941 m. |
| Tipas | Nevalstybinis |
| Vieta | Vilijampolė |
| Studentai | virš 300 (1899 m.) virš 500 (1920 m.) |
Vilijampolės ješiva, arba Slabados ješiva – judaizmo dvasinė seminarija, 1882–1941 m. gyvavusi Kauno priemiestyje Vilijampolėje, viena didžiausių ir žymiausių Europoje. Išlikęs mokomojo korpuso pastatas Vilijampolėje, Panerių g. 51. Ant jo atidengtos dvi atminimo lentos (lietuvių ir hebrajų kalbomis).
Istorija
Visame regione garsėjo Slabados ješiva „Kneset–Israel“ („Izraelio susirinkimas“), pavadinta kurį laiką jai vadovavusio naujos judaizmo krypties Musar (moralė) įkūrėjo rabino Izraelio Salanterio vardu. Vienas iš pagrindinių ješivos įkūrėjų buvo rabinas Natanas Cvi Finkelis. Ši rabinų seminarija pasižymėjo griežta tvarka ir izoliacija nuo išorės įtakų. 1897 m. joje įvyko skilimas: nuo jos atskilusieji sukūrė naują ješivą „Kneset Bet–Ickach“, pavadintą visų diasporoje gyvenančių žydų vadovo Ickacho Elchanano Spektoriaus (1817–1896) vardu.[1]
1899 m. Vilijampolės ješivoje mokėsi per 300 būsimų rabinų. Labiausiai suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo – tapo viso regiono ortodoksų centru. 1920 m. čia mokėsi virš 500 asmenų. Kurį laiką jai vadovavo rabinas A. Grodzenskis. Ješiva nesėkmingai bandė gauti aukštosios mokyklos statusą. Įstaigos reikmėms 1934 m. buvo pradėtas statyti naujas trijų aukštų pastatas, tačiau statyba užtruko, neįrengtas pastatas Panerių g. 57 [2] buvo nacionalizuotas 1940 m.
Ješiva veikė iki 1941 m. birželio 23 d. Holokausto metu beveik visi besimokantys ir dėstytojai žuvo. 1945 m. ješiva buvo atkurta Bene Berake.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
