Viliujus
| Viliujus | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 2650 km |
| Baseino plotas | 454 000 km² |
| Vidutinis debitas | 1700 m³/s |
| Ištakos | Krasnojarsko kraštas |
| Žiotys | Lena |
| Šalys | Rusija (Krasnojarsko kr. ir Jakutija) |
Viliujus (rus. Вилюй) – upė Rusijoje, Rytų Sibire (Krasnojarsko krašte ir Jakutijoje); kairysis Lenos intakas. Teka į rytus per Vidurio Sibiro plokščiakalnį ir Centrinės Jakutijos žemumą. Krantai miškingi, vagoje – slenksčiai. Nuo Černyševskio kaimo iki Čirkuo upės žiočių upės baseine sudarytas Viliujaus tvenkinys. Nuo Suntaro slėnis išsiplėčia. Nuo Viliujsko teka plačiu pelkėtu slėniu, vingiuodamas ir sudarydamas salas (Chočentacho s. ilgis 15 km).
Svarbiausi intakai:
- dešinieji: Ulachan Vava, Čirkuo, Čona, Ulachan Botuobuja;
- kairieji: Ygyata, Achtaranda, Marcha, Tiukianas, Tiungas
Vidutinis Viliujaus debitas ties Černyševskiu – 600 m³/s, ties Suntaru – 800 m³/s, ties žiotimis – 1700 m³/s. Pavasario potvynio metu debitas gali siekti 10 000–15 000 m³/s, o žiemą – 2–5 m³/s. Pavasario potvynio aukštis 10–15 m. Užšalusi upė nuo spalio vidurio iki gegužės pabaigos. Pavasarį žemupyje susidaro ledų kamščiai. Laivyba nuo Černyševskio (1170 km). Svarbiausios prieplaukos: Viliujskas, Niurba, Suntaras, Černyševskis. Turtinga žuvų (eršketai, lašišinės žuvys ir kt.). Upės baseine yra deimantų, akmens anglių, gamtinių dujų, valgomosios druskos telkiniai.
| ||||||