Vilius Bartulis
| Vilius Bartulis | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1953 m. birželio 6 d. Ramygala |
|
| |
| Tėvai | Antanas Bartulis ir Eleonora Bartulienė |
| Sutuoktinis(-ė) | Aušra Bartulienė |
| Vaikai |
Povilas, Eglė, Julija |
|
| |
| Veikla | mechanikos inžinierius
|
| Sritis | transporto inžinerija |
| Organizacijos | Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
| Pareigos | docentas, Transporto inžinerijos fakulteto dekanas |
|
| |
| Išsilavinimas | technologijos mokslų daktaras |
| Alma mater | Vilniaus inžinerinis statybos institutas |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
VGTU 50-mečio aukso medalis | |
Vilius Bartulis (g. 1953 m. birželio 6 d. Ramygala) – Lietuvos transporto inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
Biografija
1976 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1982–1985 m. Leningrado politechnnikos instituto (dab. Sankt Peterburgo valstybinis politechnikos universitetas) aspirantas. 1992 m. technikos mokslų kandidatas
1976–1982 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto darbuotojas, nuo 1985 m. instituto (nuo 1991 m. Vilniaus technikos universitetas, nuo 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas, nuo 1992 m. Transporto inžinerijos (iki 1996 m. Mechanikos) fakulteto prodekanas; nuo 1995 m. docentas, nuo 2010 m. Transporto inžinerijos fakulteto dekanas.
Mokslinė veikla
Mokslinių darbų svarbiausios sritys: kelių tiesimo mašinų dinaminių sistemų, kasybos mašinų parametrų, darbo procesų tyrimas, transporto technologinių sistemų bandymai ir ekspertizės, kelių eismo, pavojingų krovinių gabenimo saugumas. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių. Išradimų autorius. 1989–2005 m. parašė 4 mokomąsias knygas.[1]
Šaltiniai
- ↑ Vilius Bartulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 714 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||