Vilkauja
| Vilkauja | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 14,5 km |
| Nuolydis | 73 cm/km |
| Baseino plotas | 50,3 km² |
| Ištakos | Pavilkaujai |
| Žiotys | Šeimena |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka: |
VilkaujaVikiteka |
Vilkauja – upė pietvakarių Lietuvoje, Vilkaviškio rajone; Širvintos dešiniojo intako Šeimenos dešinysis intakas (Šešupės baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 15010594. Prasideda nebegyvenamame Pavilkaujų kaime, 3 km į vakarus nuo Gižų[1]. Ištakų altitudė 60,3 m. Teka į šiaurės vakarus daugiausia dirbamais laukais vietomis medžiais apaugusiu slėniu, pačiame žemupyje teka per Vilkaviškį. Įteka į Šeimeną 34,1 km nuo jos žiočių Vilkaviškio miesto rytinėje dalyje. Įtekėjimo altitudė 49,7 m. Aukštupyje kerta kelią A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas.
Intakai
- Dešinieji: Skriaudupis, Pentinupis.
- Kairieji: V - 3, V - 1.
Aukštupyje ir vidurupyje vaga sureguliuota.
Gyvenvietės prie upės: Rūda, Bačkiškiai, Antupiai, Krūzmargis, Znočkai, Suvalkai, Baraučizna, Gudeliai, Varpininkai, Vilkaviškis.
Etimologija
Upėvardis kildinamas nuo gyvūno pavadinimo vilkas[2].
Vilkaviškio pavadinimo kilmė
Kalbininkas Aleksandras Vanagas spėjo, kad „miesto vardas yra priesagos -iškis vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Vilkauja. Pirmesnė miesto vardo lytis buvo Vilkaujiškis, vėliau virtusi patogesniu ištarti variantu Vilkaviškis“.
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||