Vilkija (upė)
Vilkija | |
---|---|
| |
Ilgis | 48,7 km |
Nuolydis | 143 cm/km |
Baseino plotas | 314,6 (Latvijoje 70) km² |
Vidutinis debitas | 0,58 m³/s |
Ištakos | Juodeikiai |
Žiotys | Švėtė |
Šalys | Lietuva, Latvija |
Vilkija (latv. Vilce) – upė šiaurės Lietuvoje (Joniškio rajone) ir pietų Latvijoje (Jelgavos savivaldybėje); Švėtės (Lielupės baseinas) dešinysis intakas. Ilgis 48,7 km (Lietuvoje 29,9 km, Latvijoje 18,8 km). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 40010352. Prasideda Lietuvoje, 4,5 km į pietryčius nuo Gaižaičių, Juodeikių kaime[1]. Ištakų altitudė 82,6 m. Teka į šiaurės rytus Žiemgalos žemuma, pačiame aukštupyje kerta Žutmiškio ir Miknaičių miškus, toliau teka daugiausia dirbamais laukais, žemupyje - miškingomis vietovėmis (Bikaso miškas). Įteka į Švėtę 56,4 km nuo jos žiočių, ties Mūrmuiža[2]. Įtekėjimo altitudė 13 m.
Intakai: Kvietupis, Skardupis, Vilkytis, V - 1, Švėtelė (Rukūzė), Igatė (kairieji); Cudgriovis, Kušupis, Vingris, Versmė, Karnupis (Kaniupė), Kivė (dešinieji).
Aukštupyje, Lietuvoje, upė 2 vietose užtvenkta, sudaryti Kemsių tvenkinys ir Ramoškių tvenkinys.
Aukštupyje vaga sureguliuota.
Prie Vilkijos įsikūrusios didesnės gyvenvietės: Juodeikiai, Domeikiai, Maželiai, Kemsiai, Ramoškiai, Bandoriai (Lietuva); Bandeniekai, Vilcė (Latvija).
Upėvardis kilęs nuo gyvūno pavadinimo vilkas.[3]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Vilkija (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 524 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 384 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
|