Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Vilniaus vyskupija | |
| Dekanatas | Vilniaus I katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras | |
| Pastatyta | 1636-1668 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Senamiesčio seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Senamiestis (Vilnius) | |
| Adresas | Arklių g. | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovėjusi Vilniuje, Arklių gatvėje.
Bažnyčia stovėjo netoli dabartinės Turgaus halės. Skvero tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo Basokų turgaus aikštė, įrengta 1876-1877 metais nugriovus Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios ir basųjų karmeličių vienuolyno bei sunaikinto sodo vietoje.
Istorija
XVII a. į Lietuvą atvyko karmelitų vienuoliai. Pirmosios jų pastatytos bažnyčios Vilniuje buvo Šv. Teresės (1633-1654 m.) ir neišlikusi Šv. Juozapo sužadėtinio (1636-1668 m.).
Šalia bažnyčios buvusį vienuolyną 1638 metais įsteigė Steponas Kristupas Pacas.
Po 1863 m. sukilimo bažnyčia ir vienuolynas 1865 metais buvo uždaryti, o 1873 m. vasario 9 d. caro įsakymu vienuolynas panaikintas.
1877 m. bažnyčia nugriauta iki pamatų.
Teritorija po nugriovimo
1892-1899 m. Vilniaus miesto dūmoje buvo svarstoma Basokų prekyvietę iškelti į kitą vietą, sutvarkyti aikštę ir įrengti skverą, nes čia stovėję neišvaizdūs ir apgriuvę prekybos nameliai su geležiniais stogais gadino bendrą miesto vaizdą.
1903 m. vasario 6 d. dūma nusprendė turgų perkelti į gretimą Javų turgų, o 1904 m. balandžio 21 d. patvirtintas prekybos halės statybos projektas. Javų prekyba perkelta į Lukiškių ir Šnipiškių turgus.
1906 m. pastačius turgaus halę Basokų prekyvietė buvo panaikinta, aikštė apsodinta 100 medžių sodinukų. Miestui priklausantys prekybos nameliai išdalinti kitoms prekyvietėms – iš buvusių 100 kioskų 40 perkelta į Lukiškes, dalis - į turgaus aikštę priešais miesto skerdyklą (dabar Panerių gatvė), o netinkami sudeginti. [1]
Taip pat skaitykite
Šaltiniai ir nuorodos
- ↑ Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, psl. 535.