Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Religion icon.svg
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia
Mikalojus Church.jpg

54°40′42″N 25°16′58″E / 54.67825°N 25.282861°E / 54.67825; 25.282861 (Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia)Koordinatės: 54°40′42″N 25°16′58″E / 54.67825°N 25.282861°E / 54.67825; 25.282861 (Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Vėliava Vilnius
Adresas Šv. Mikalojaus g. 4
Religija Krikščionybė
Tikyba Romos katalikai
Vyskupija Vilniaus vyskupija
Dekanatas Vilniaus dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1387 m.
Stilius gotika
Kraunamas žemėlapis ...

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje. Seniausia bažnyčia Lietuvoje.

Turinys

Istorija

Bažnyčia minima 1320 m., manoma, kad ją įkūrė Hanzos pirkliai.[1] Ji buvo mūrinė. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro pastatyti vėlyvojo baroko altoriai, vargonų choras, permūryti, gal ir padidinti, langai. Manoma, kad tuomet pastatytas ir bokštas. Po 1812 m. karo bažnyčia suremontuota, prie bokšto pastatyta zakristija, XIX a. – tvora. Vilniaus bažnyčioje XVIII a. pirmojoje pusėje panaikinti lietuviški pamokslai. Iki XX a. lietuviškų giesmių ir pamokslų bažnyčiose nebuvo.

1864 m. uždarius Vilniaus pranciškonų vienuolyną, Šv. Mikalojaus bažnyčia priskirta prie Šv. Jono parapijos; nuolatinio kunigo neturėjo. Dar iki 1897 m. lietuviai rūpinosi turėti savo bendruomenės bažnyčią. Vilniaus vyskupijos administratorius Liudvikas Zdanovičius, vėliau vyskupas Steponas Aleksandras Žvėravičius nenorėjo Vilniuje leisti lietuviškų pamaldų. Lietuviai nuo 1900 m. rinkdavosi apleistoje Šv. Mikalojaus bažnyčioje ir giedodavo. Paprašius Peterburgo dvasinės akademijos kunigams ir paraginus Mogiliovo arkivyskupui B. Klopatovskiui, 1901 m. gruodžio 31 d. S. A. Žvėravičius atidavė bažnyčią lietuvių bendruomenei ir paskyrė kunigą Juozapą Kuktą. Atgauta bažnyčia buvo apleista, be langų, grindų. Po 1902 m. suremontuota. Buvo giedama ir pamokslai sakomi lietuviškai. Suburtas choras, įsteigta mokykla, savitarpio pagalbos draugija, prieglauda. Prie bažnyčios būrėsi lietuviai kunigai, tarp jų 19071911 m. ir Juozas Tumas-Vaižgantas.

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

19141924 m. rektoriavo Juozas Jezukevičius, 19241942 m. – Kristupas Čibiras. Šv. Mikalojaus bažnyčia iki 1939 m. buvo vienintelė Vilniuje, kurioje pamaldos laikytos lietuvių kalba. 1930 m. joje pastatytas Vytauto biustas (skulpt. Rapolas Jakimavičius). 1933 m. bažnyčia atnaujinta. Po Antrojo pasaulinio karo suremontuota. Šventoriuje pastatytas Šv. Kristupo paminklas (skulpt. Antanas Kmieliauskas).

1972 m. vidus restauruotas pagal architekto Jono Zibolio projektą, 1974 m. atidengti keli nedideli gotikinio mūro fragmentai.

Architektūra

Bažnyčia gotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside ir zakristija prie jos. Vidus 3 navų, su tinkliniais ir žvaigždiniais skliautais. Navas skiria stulpai. Šventoriaus tvora plytų mūro, tinkuota.

Šaltiniai

  1. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 648 psl.

Nuotraukos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: