Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Baznycia.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Vilniaus vyskupija
Dekanatas Vilniaus I katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1675 m.

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
54°41′39″N 25°18′22″E / 54.6941°N 25.3062°E / 54.6941; 25.3062 (Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia)Koordinatės: 54°41′39″N 25°18′22″E / 54.6941°N 25.3062°E / 54.6941; 25.3062 (Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija: Antakalnio seniūnija
Gyvenvietė: Antakalnis
Adresas Antakalnio g. 1/1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia stovi Vilniuje, Antakalnyje. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.

Turinys

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 14311500 m., pagonių meilės deivės Mildos šventyklos vietoje, 1594 m. sudegė. 16091616 m. suręsta nauja, medinė bažnyčia. Prie jos buvo prieglauda. Mirus bažnyčios statytojui klebonui Petrui Korkonosui, vyskupas Eustachijus Valavičius 1625 m. iš Krokuvos pasikvietė Laterano kanauninkų vienuolius ir jiems paskyrė bažnyčią. Per karą 1655 m. beveik visai sugriauta.

Pagal lenkų architekto Jano Zaoro projektą Mykolo Kazimiero Paco lėšomis 1668 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia (13 metų Vilniaus okupacijai atminti, kai miestą buvo užėmę rusai; kertinis akmuo padėtas birželio 29 dieną). Statybą organizavo ir medžiagomis rūpinosi kanauninkų vienuolyno viršininkas B. Šamotulskis. 16691671 m. statybai vadovavo J. Zaoras, nuo 1672 m. – italų architektas Džambatista Fredianis. Iki 1674 m. išmūrytos sienos, 16741675 m. – skliautai, kupolas, bokštai. 16771682 m. pastatytas vienuolynas. XVII a. pabaigoje išmūryta šventoriaus tvora ir aštuoniakampės koplyčios.

1671 m. pradėta bažnyčios fasado, 1677 m. – vidaus apdaila. Ją atliko italų baroko meistrai Pjetras Pertis ir Džovanis Maria Galis. 1682 m. mirus M. K. Pacui, apdailos darbai sustojo. 1701 m. bažnyčia beveik užbaigta, trūko tik didžiojo altoriaus. 18011804 m. restauruotos skulptūros, sukurta laivo formos sakykla ir 2 šoniniai altorėliai.

1805 m. įrengtas didysis altorius su dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslu „Šv. Petro ir Povilo atsisveikinimas". Rusijos valdžia 1864 m. vienuolyną uždarė. Vilniaus gubernatorius 1868 m. pasiūlė bažnyčią uždaryti ir joje įrengti cerkvę. Architektas Ivanas Levickis 1869 m. parengė bažnyčios pertvarkymo projektą (sąmatinė vertė 16 554 rb). Generalgubernatorius nesutiko skirti tiek pinigų, bažnyčia liko katalikams. Ji 18701878 ir 19011903 m. restauruota.

1915 m. karo pabėgėliams leistos lietuviškos pamaldos. 1942 m. bažnyčia apgriauta. 19441946 m. atstatytas kupolas. 19491963 m. klebonavęs Mykolas Tarvydas 1954 m. perdengė stogą. 19531989 m. bažnyčioje buvo laikomas karstas su Šv. Kazimiero palaikais. 1968 m. įrengtas šildymas, 19691974 m. rekonstruota bažnyčios išorė, 19761984 m. restauruotas vidus.

Architektūra

Bažnyčia barokinė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, bazilike, su kupolu, pusapskrite apside. Laisvai stovinčios kolonos jos pagrindiniame fasade Lietuvos bažnytinėje architektūroje buvo panaudotos pirmą kartą. Vidus 3 navų, dengtų cilindrų skliautais, atskirtų piliastrais. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro. Arkinė galerija bažnyčią jungia su buvusiu 3 aukštų vienuolynu.

Nuotraukos

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: