Vilniaus Didžioji sinagoga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Star of David.svg
Vilniaus Didžioji sinagoga
Synagogue of Vilna - 1914-1918.jpg
Religija Judaizmas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta XVII a.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Vilnius
Adresas Gėlių g. 6

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vilniaus Didžioji sinagoga – buvusi sinagoga žydų gatvėje Vilniuje.

Istorija

Vilna Synagogue East-1-.JPG

Kaip religinis pastatas pradėtas naudoti dar 1440 m. 1573 m. Varšuvos konfederacija sulygino kitatikių teises su katalikais, todėl žydai Lietuvoje pagaliau galėjo turėti savo maldos namus. Nėra žinių kaip atrodė pirmoji Vilniaus sinagoga. Per pagromus, kuriuos įvykdė Vilniaus miestiečiai 1592 m., 1606 m. ir 1635 m. sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. Pirmoji toje vietoje pastatyta sinagoga datuojama dar 1572 m. XVII a. toje vietoje pastatyta nauja Vilniaus Didžioji sinagoga iš mūro.

Vladislovas IV Vaza savo 1633 m. privilegija leido įkurti žydų kvartalą Vilniuje. Savo privilegijoje karalius taip pat leido šiame kvartale pastatyti mūrinę sinagogą, tačiau laikantis visų apribojimų, kurie galiojo Abiejų Tautų respublikoje. Šiame kvartale (tarp Šv. Mykolo, Skerdyklos ir Žydų gatvių) žydai privalėjo įsikurti per 15 metų. Kaip medinės sinagogos, taip ir mūrinės sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma. Tačiau yra aišku, jog mūrinė sinagoga pagal paskutinės privilegijos datą turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m – pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie autoriai teigia, kad į ją tilpdavo iki 5000 žmonių. Ją įrengė pagal visus tuometinius ritualinius reikalavimus. Manoma, kad mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus. XVII a. pirmoje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje mūrinių žydų maldos namų buvo pastatyta visuose didesniuose miestuose. Iki XVIII a. pabaigos Vilniaus Didžiąją sinagogą siaubė 1655 m. - 1661 m. Vilnių okupavę rusai ir 1748 m. bei 1749 m. gaisrai. Tačiau, nepaisant stichinių nelaimių ir kitų nepalankių veiksnių, šioje šventovėje išliko dauguma meno kūrinių ir brangenybių, kurias buvo paukoję turtingesni bendruomenės nariai. Pirmojo pasaulinio karo metu nemaža dalis daiktų iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją. Po 1794 m. sukilimo buvo atnaujinta ir įgijo to metu vyravusio klasicistinio stiliaus elementų. Sinagoga buvo įrengta pagal visas tokiems maldos namams būdingas tradicijas: dalijimas į vyrų ir moterų puses, Toros saugojimo ir jos skaitymo vietų parinkimas ir panašias tradicijas. Tikintieji privalėjo išsipirkti vietas šioje šventovėje. 1893 m. pagal inžinieriaus Leonido Vinerio parengtą projektą įvyko dalinis Vilniaus Didžiosios sinagogos perstatymas, pritaikymas naujoms sąlygoms: šiaurės vakarų pusėje, moterų galerijoje, buvo iškirstos angos, padarytas naujas įėjimas, padidintos kai kurios patalpos. Taip sutvarkyta sinagoga išstovėjo iki Antrojo pasaulinio karo. Karo metu buvo gana smarkiai apgriauta: išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Tokios būsenos šventovę buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, tačiau tarybinė valdžia pagal naująjį generalinį 1953 m. Vilniaus planą, Didžiąją Vilniaus sinagogą 19551957 m. visiškai sunaikino.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+3924-2=3922 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 9% (+329-442=-113 wiki spaudos ženklai).