Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
VGTU Architektūros fakultetas
Architektura.jpg
VGTU AF logotipas
Įkurtas 1946 m.
Dekanas prof. dr. Rimantas Buivydas
Vieta Vilnius, Lietuva
Svetainė www.ar.vgtu.lt

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas - Vilniaus Gedimino technikos universiteto struktūrinis padalinys.

Istorija

VGTU Architektūros fakulteto istorija tiesiogiai siejama su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu. 1946 m. fakultetas įkurtas kaip administracinis mokymo ir mokslo padalinys, buvusį Statybos fakultetą pertvarkius į du savarankiškus - Architektūros ir Statybos - fakultetus. Pirmuoju dekanu 1946-1949 m. buvo doc. S Stulginskis, nuo 1949 m. - doc. S. Sčesnulevičius. 1951 m. Kauno universiteto technikos fakultetų pagrindu suformuotas Kauno politechnikos institutas (KPI), vėl sujungiant Architektūros ir Statybos fakultetus. 1971 m. Architektūros fakultetas sukurtas Vilniaus inžineriniame statybos institute, iš Kauno perkėlus Architektūros, Gyvenviečių planavimo ir Grafinių darbų katedras. Priėmimas į architektūros specialybės pirmąjį kursą pradėtas dar 1970 m. rudenį Vilniuje, dar nepersikėlus visoms profilinėms katedroms. Atkurto Architektūros fakulteto dekanu 1971-1972 m. tapo prof. Jurgis Vanagas. 1972-1987 m. fakultetui vadovavo prof. Antanas Spelskis. Nuo 1987 m. dekano pareigas ėjo prof. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis. 1991-1999 m. Architektūros fakulteto dekanu buvo prof. Vytautas Dičius, 1999-2003 m. - doc. dr. Eugenijus Staniūnas, o nuo 2003 m. Architektūros fakultetui vadovauja prof. dr. Rimantas Buivydas. Šiandien VGTU Architektūros fakultete studijuoja daugiau nei 500 studentų. Fakulteto pedagoginį personalą sudaro 57 dėstytojai, iš jų 12 profesorių ir 15 docentų. Kiekvienais metais Architektūros fakultetas išleidžia apie 70 architektūros bakalaurų ir apie 50 architektūros magistrų. Architektūros specialistai rengiami pagal dvipakopę studijų sistemą: po ketverių pagrindinių studijų metų įgyjamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o dar po dvejų metų magistrantūros studijų - architektūros magistro laipsnis. Galimos ir trečiosios pakopos studijos — doktorantūra — humanitarinių mokslų daktaro laipsniui įgyti.

Fakulteto padaliniai

VGTU Architektūros fakultetas
VGTU Architektūros fakultetas

Katedros

Fakultete veikia šios katedros:

Architektūrinės grafikos katedra

1970 m. steigiant Architektūros fakultetą VISI Vilniuje, čia buvo perkelta iš Kauno politechnikos instituto Grafinių darbų katedra, kuri buvo pavadinta Dailės katedra. 1997 m. katedros pavadinimas buvo pakeistas į Architektūrinės grafikos.

Buvę ir esami katedros vadovai: 1970–1988 m. - Alfonsas Janulis; 1988–1995 m. - Linas Julijonas Jankus; 1995–1997 m. - Regina Gausienė; nuo 1997 m. - Jonas Anuškevičius.

Katedroje yra dirbę iškilūs dailininkai: monumentalistas Stasys Ušinskas, tapytojas Jonas Čeponis; taip pat skulptorius Alfonsas Janulis, taikomosios grafikos specialistas Vytautas Bačėnas, inžinierius architektas Henrikas Bogdanas, grafikė Danutė Narvydaitė, tekstilininkė Donata Žemaitienė, skulptorius Gediminas Zuklys, menotyrininkė Rita Mikučionytė.

Architektūros katedra

Architektūros katedra Kaune veikė jau nuo 1922 m., kai 1971 m. Vilniaus inžineriniame statybos institute buvo įsteigtas Architektūros fakultetas. Architektūros katedrą sudarė dauguma dėstytojų, persikėlusių iš KPI.

1993–1994 m. keičiamos studijų programos ir dvejus metus (1994 ir 1995 m.) išleidžiami architektūros bakalaurai (4 metų studijos) ir tradiciniai (5 metų studijos) diplomuoti architektai. 1995 m. 19 absolventų gauna paskutinius diplomuoto architekto diplomus. Tais pačiais metais priimami į pirmą kursą pirmieji magistrantai, 11 iš kurių 1996 m. apgina magistro tezes ir gauna architektūros magistro diplomus.

2002 m. vykdant Architektūros fakulteto restruktūrizaciją ir įkūrus Architektūros pagrindų ir teorijos katedrą, į ją iš Architektūros katedros buvo perkelti: prof. dr. R. Buivydas (naujos katedros vedėjas), doc. J. Jurevičienė, asist D. Vrubliauskas, jaun. moksl. dr. V. Petrušonis, dokt. E. Riaubienė. 1999 m. į katedrą pakviečiamas architektas L. Naujokaitis; 2003 m., išėjus prof. E. N. Bučiūtei, metus laiko katedroje dirbo architektai A. Asauskas ir A. Lagunovičius; 2004 m. išėjus ilgamečiam katedros vedėjui prof. R. A. Dineikai, į katedrą pakviečiamas architektas A. Ambrasas, o 2005 m. išėjus prof. J. Seibokui - arch. S. Pamerneckis ir dokt. V. Gerdvilis.

2003–2004 m. katedros darbuotojai architektai K. Lupeikis, E. Navickienė ir L. Markejevaitė apgynė menotyros daktaro disertacijas.

1971–2005 m. Architektūros katedra išleido 706 diplomuotus architektus. 322 architektūros bakalaurus ir 162 architektūros magistrus. Tarp jų nuo 1998 m. architektūros bakalauro diplomus gavo 6, o magistro - 9 užsienio šalių piliečiai. Katedros vedėjais dirbo: A. Luošaitis (1948-1974), A. Spelskis, A. Dineika, L. Ziberkas.

Architektūros pagrindų ir teorijos katedra

Įkurta 2002 m. rugsėjo mėnesį. Jos įkūrėjas ir pirmasis vedėjas - prof. dr. Rimantas Buivydas.

Tai vienintelė universitetinė katedra Lietuvoje, kurios specializacija – architektūros mokslo teorinės studijos. Katedros tikslas – ugdyti architektūros tyrėjus, plėtoti mokslinius tyrimus architektūros istorijos, architektūrologijos, paveldosaugos ir kritikos srityse. Pagrindinės veiklos kryptys – menotyra, architektūros ir urbanistikos paveldo tyrimai, kitų architektūros objektų tyrimas ir projektavimas, architektūros semantika ir psichologija, architektūros kompozicija.

Pastatų konstrukcijų katedra

veiklos pradžia Vilniuje - 1960 m., kai KPI Vilniaus vakariniame fakultete buvo įkurta Statybos katedra. 1965 m. jau KPI Vilniaus filiale katedra skilo į dvi: Statybos ir Miestų statybos katedras. Joje dirbo dėstytojai, kurie, įsteigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, sudarė Architektūros fakulteto Pastatų konstrukcijų katedros branduolį.

Dalis dėstytojų persikėlė iš KPI. Katedros vedėju nuo 1960 iki 1976 metų dirbo docentas (vėliau profesorius) daktaras Vytautas Kriščiūnas. 1976–1986 m. vedėjavo doc. dr. Algimantas Nakas, 1986–1996 m. doc. dr. Česlovas Ignatavičius, 1996–2000 m. prof. habil. dr. Josifas Parasonis, nuo 1996 m. - prof. habil. dr. Vytautas Stauskis. 2002 m. prof. habil. dr. Vytautui Stauskiui suteikta Nacionalinė mokslo premija.

Katedrai priklauso pastatų akustikos mokslo laboratorija.

Urbanistikos katedra

1971 m. Vilniaus inžineriniame statybos institute įkūrus Architektūros fakultetą, įsteigta Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedra. Jos dėstytojai buvo perkelti iš Kauno politechnikos institute veikusios to paties pavadinimo katedros. Katedros vedėju dar nuo 1949 metų buvo prof. Kazimieras Šešelgis, šias pareigas Vilniuje ėjęs iki 1980 metų. 1980–1993 m. katedros vedėju dirbo prof. Jurgis Vanagas.

Nuo 1993 m. katedra vadinama Urbanistikos katedra. 1993–2002 m. katedros vedėju dirbo Zigmas Jonas Daunora. Nuo 2002 m. katedrai vadovauja doc. Algis Vyšniūnas.

2004 m. prie Urbanistikos katedros įkurta Urbanistinės analizės mokslo laboratorija.

Kiti mokslo padaliniai

Architektūros institutas, Kompiuterinio architektūrinio projektavimo laboratorija, Maketų ir kompiuterijos mokomoji studija, Meninio ugdymo centras, „Jaunojo architekto mokykla“.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8901-0=8901 wiki spaudos ženklai).