Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija
Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija

Vilniaus konservatorija
Gyvenvietė: Vilnius
Adresas: Didžioji g. 36
Svetainė: http://www.konservatorija.vilnius.lm.lt/
Įkurta: 1940 m.
Mokinių skaičius 129 (2013 m.)
Mokytojų skaičius 49 (2013 m.)

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija – vidurinė muzikos mokykla Vilniuje. 19441967 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumas, nuo 1967 m. – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla. 2004 metais reorganizuota į vidurinę muzikos mokyklą.

Trumpa mokyklos istorijos apžvalga

Mokyklos istorija prasideda 1940 m. lapkričio mėn. 9 dieną, kai įkuriama muzikos mokykla. Ji įsikūrė kampiniame Skapo gatvės name. Mokykloje mokėsi 715 įvairių tautybių vaikų. Švietimo reformos keitė mokyklos statusą ir pavadinimą. 1949 metais, mirus kompozitoriui J.Tallat-Kelpšai, muzikos mokyklai buvo suteiktas kompozitoriaus vardas. Iki 1967 m. mokykla buvo vadinama Vilniaus J.Tallat- Kelpšos muzikos technikumu, o nuo 1967 m. – Vilniaus J.Tallat- Kelpšos aukštesniąja muzikos mokykla.

Mokykloje mokėsi 715 įvairių tautybių vaikų. Pirmasis direktorius buvo Jonas Bendorius. 1945-1949 metais vadovavo Konradas Kaveckas. 1949-1966 metais – Antanas Karosas. 1966-1985 metais – Petras Juodelė. 1985-1998 metais – Mikalojus Novikas. 1998-2004 metais – Laimis Vilkončius. 2004 - dabar – Doleroza Pilikauskienė.


Mokyklos misija visą veiklos laikotarpį buvo nukreipta dviem kryptimis: parengti absolventus muzikos studijoms aukštosiose šalies mokyklose ir darbui pagal pasirinktą specialybę. Studijos buvo organizuojamos dviem pakopomis. Pirmoji – baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, antroji – įgijusiems brandos atestatą. Kintant studentų skaičiui, mokykloje buvo rengiami profesionalūs visų specialybių muzikai: atlikėjai ir teoretikai. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykla tapo viena pagrindinių būsimųjų Lietuvos muzikos akademijos studentų rengėjų. 2005 m. išleista paskutinė, 12-oji (nuo 1993 m.), arba 9-oji (nuo 1997 m), aukštesniojo mokslo diplomantų laida. Išduotas paskutinis -1213-asis - diplomas. Per J.Tallat- Kelpšos mokyklos egzistavimo metus parengta per 4,5 tūkstančio specialistų. Čia mokėsi žymūs menininkai: Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Lionginas Abarius, Vaclovas Paketūras, Vytautas Barkauskas, Benjaminas Gorbulskis, Antanas Rekašius, Genovaitė Vanagaitė, Algimantas Raudonikis, Povilas Dikčius. 1993 metais LR Kultūros ir švietimo ministro įsakymu Vilniaus kultūros mokykla ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos mokykla buvo sujungtos į vieną mokyklą, pavadintą Vilniaus konservatorija. Mokyklos statusas išliko. Tokia kardinali reforma buvo įvykdyta siekiant optimizuoti lėšų bei turimos bazės panaudojimą: vienoje mokykloje trūko mokinių, o kita nebetilpo sumažėjusiose patalpose (po Restitucijos akto priėmimo dalis Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos užimamų patalpų buvo perduota Jėzuitų bendruomenei). Sujungimas įvyko ne bendruomenių susitarimo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, todėl naujoji struktūra nesuartino mokyklų. Vykdant švietimo reformą buvo nuspręsta, kad Vilniaus konservatorija vėl skils į dvi dalis: Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir vidurinę muzikos mokyklą. 2004 m. liepos 1 d. Vilniaus konservatorija buvo reorganizuota išdalijimo būdu į Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir Vilniaus konservatoriją - vidurinę muzikos mokyklą (dabar Vilniaus Juozo Tallat- Kelpšos konservatorija). Direktore paskirta Doleroza Pilikauskienė.

Šiandien Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija - vidurinė muzikos mokykla, kuri suteikia mokiniui visavertį bendrąjį ir muzikinį ugdymą, sudaro sąlygas mokiniui prasmingai reikštis, realizuoti savo kūrybinius polinkius. Bendrosios programos atitinka pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo standartus, o muzikinės programos parengtos artimai bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atitinkamų katedrų specialistais. Mokiniai, sėkmingai išlaikę abitūros ir muzikinio parengimo egzaminus, gauna brandos atestatus ir yra pasirengę studijuoti muzikinio profilio aukštosiose mokyklose. Nepasirinkus muziko kelio, išlieka galimybė studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje arba kolegijoje.

Konservatorijoje veikia 11 muzikos metodinių grupių:

Choro dirigavimo- vargonų, Muzikos teorija- kompozicija (planuojama priimti ir į etnomuzikologijos specializaciją), Fortepijono, Styginių instrumentų, Pučiamųjų- mušamųjų instrumentų, Liaudies instrumentų - akordeono, Dainavimo, Populiariosios muzikos, Bedrosios teorijos, Bendrojo fortepijono, Bendrojo ugdymo (Humanitarinių dalykų, Tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų), Koncertmeisterių.


Chorinio dirigavimo – vargonų metodinei grupei vadovauja mokytoja Renata Gilienė. Šis skyrius gyvuoja nuo pat 1940 m., kada buvo įkurta Vilniaus muzikos mokykla. Daug metų skyriui kūrybingai vadovavo J. Narvidas, V. Žvirblis, R. Songaila. Be dirigavimo, mokiniai mokosi partitūrų skaitymo, aranžavimo. Konservatorijos choro dirigavimo skyrius didžiuojasi savo garsiais absolventais – dabar pripažintais menininkais – P. Bingeliu, J. Kalcu, M. Staškumi, M. Pitrėnu. Šiuo metu chorinio dirigavimo besimokantys mokiniai aktyviai dalyvauja respublikiniuose festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų šventėse, konkursuose, koncertuoja žymiausiose Lietuvos miestų koncertų salėse, bažnyčiose. Nuo 2005 m. chorinio dirigavimo skyrių papildė solinio dainavimo ir vargonų specialybės mokiniai ir mokytojai. Vargonų specialybės įkūrimo iniciatorius buvo prof. L. Digrys, kuris vėliau savo pradėtą darbą ir vadovavimą skyriui perdavė D. Sverdiolui. Šis pedagogas, siekdamas geresnio profesinio parengimo, D. Sverdiolas mokyklai sumeistravo vargonus. Mokiniai taip pat repetavo, koncertavo ir laikė egzaminus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šiuo metu moko vargonuoti Virginija Survilaitė. Nuo 2005 m atgaivinta solinio dainavimo specialybė. Šis skyrius turi mokykloje senas tradicijas, kurias padėjo puoselėti tokios ryškios asmenybės, kaip pirmasis direktorius A. Karosas, pedagogai K. Gutauskas, S. Vasiliauskienė, ilgametės vedėjos A. Petrulienė, T. Kornejeva. Mokyklą baigė ir šios scenos žvaigždės: Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, I. Zelenkauskaitė, A. Krikščiūnaitė, J. Stupnianek, D. Stumbras. Skyriaus mokytojai: Remigijus Songaila, Renata Gilienė, Gražina Čiurilaitė, Živilė Radžiūnienė.

2006 metais susikūrė atskira dainavimo metodinė grupė, kuriai vadovauja vyr. mokytojas Liutauras Navickas. Šis skyrius puoselėja iškilių praeities pedagogų vokalinio meno tradicijas. Čia jaunuosius daininkus ruošė tokios ryškios asmenybės, kaip ilgametis mokyklos direktorius A. Karosas, pedagogai Norvaiša, Kavoliūnas, Matijošaitienė, K. Gutauskas, S. Vasiliauskienė, O. Kavaliauskienė, ilgametės skyriaus vedėjos A. Petrulienė ir T. Kornejeva, pedagogai N. Palėjytė, T. Slankauskaitė, J. Armalis, A. Mikalauskaitė, J. Haškerytė - Misikienė, A. Aassalu-Karnavičienė ir kt. Mokyklą baigė scenos žvaigždės: V. Noreika, V. Daunoras, I. Selenkauskaitė-Brazauskienė, A. Krikščiūnaitė, B. Tamašauskas, J. Stupnianek, E. Navickaitė, D. Stumbras. Šiuo metu dainavimo skyriaus moksleiviai aktyviai dalyvauja mokyklos ir respublikos kultūriniame gyvenime, respublikiniuose vokalistų konkursuose. Be bendrojo lavinimo dalykų, moksleiviai mokomi: Solinio dainavimo, sceninio parengimo, ansamblinio dainavimo, fortepijono, solfedžio, muzikos teorijos, harmonijos, muzikos istorijos ir kt. Dabartiniai dainavimo skyriaus mokytojai: vyr. mok. Jolanta Ambraziejienė, operos daininkai ir pedagogai - vyr. mok. Liutauras Navickas, doc. Aušra Stasiūnaitė, mok. Irena Zelenkauskaitė-Brazauskienė, mok. Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė.


Choras Choras savo veiklą pradėjo nuo mokyklos įkūrimo pradžios, 1940 metų. Įvairiais mokyklos gyvenimo laikotarpiais mišriam chorui yra vadovavę tokie žymūs chorvedžiai, kaip K. Kaveckas, V. Rovda, A. Jozėnas, L. Abarius, P. Gasiūnas, J. Kavaliauskas, J. Talžūnas, L.V. Lopas, D. Sverdiolas, E. Sapranavičius, R. Songaila. Ilgą laiką mokykloje gyvavo ir merginų choras, kuriam vadovavo P. Bagdonavičius, V. Tauragienė. Šiuo metu mokyklos choro vadovė – Renata Gilienė. Chore, konkursuose, festivaliuose ir dainų šventėse ne kartą iškovojusiame prizines vietas, dainuoja ne tik chorinio dirigavimo, bet ir solinio dainavimo, vargonų ir fortepijono specialybių mokiniai.



Fortepijono metodinei grupei vadovauja mokytoja metodininkė Virginija Domeikaitė. Dar vadovaujant A. Končiui, J. Kovčiugo, I. Zdanavičienei, D. Krestjanovaitei, skyriaus studentai aktyviai ir labai sėkmingai pasirodydavo respublikiniuose renginiuose, koncertuose, festivaliuose. Tos tradicijos tęsiamos ir dabar. Didelis dėmesys skiriamas koncertmeisterio klasės, fortepijoninio ir kamerinio ansamblių pamokoms, šių disciplinų mokiniai ypač išsiskiria savo pasiekimais. Be nuolatinių koncertų vaikų muzikos mokyklose, M. K. Čiurlionio ir Stasio Vainiūno namuose, skyriaus mokytojai organizuoja Balio Dvariono respublikinio pianistų konkurso II – ąjį turą. Skyriaus mokytojai: Virginija Domeikaitė, Auksė Bakienė, Elena Baltrėnienė, Natalija Gylienė.


Styginių instrumentų metodinei grupei vadovauja mokytojas Valentinas Kaplūnas. Mokiniai mokosi groti smuiku, altu, violončele, kontrabosu ir gitara. Daug prisidėjo prie vaisingo skyriaus darbo buvę vedėjai - T. Šernas, R. Čekuolis, A. Pocius, buvę dėstytojai – garsūs Lietuvos solistai – prof. P. Juodišius, prof. S. Sondeckienė, A. Šivickis, A. Deksnys. Mokiniai dalyvauja ir laimi respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, mokytojai organizuoja koncertus ir metodinius seminarus, dalyvauja LMTA rengiamuose projektuose. Skyriaus absolventai dirba visuose Lietuvos orkestruose, vaikų muzikos mokyklose, groja tarptautiniame orkestre „Kramerata baltika“. Skyriaus mokytojai: Stasė Kuncienė, Daiva Gailiūnaitė, Vaiva Klovaitė, Valentinas Kaplūnas, Olga Lingienė, Laurynas Vakaris Lopas.


Liaudies instrumentų - akordeono metodinei grupei vadovauja vyr. mokytoja Violeta Čiūtienė. Mokiniai mokomi groti kanklėmis, birbyne. Daug metų skyriui vadovavo I. Nomicienė, J. Slipkuvienė. Ir buvę, ir dabartiniai mokiniai pelnė laurus respublikiniuose Jono Švedo tautinių instrumentų atlikėjų konkursuose, dalyvavo festivalyje „Ainių sutartinė“, respublikinėse ir pasaulio lietuvių dainųšventėse, koncertavo Vokietijoje ir Lenkijoje. Tarp žymiausių skyriaus absolventų – prof. A. Smolskus, prof. LMTA akademijos rektorius E. Gabnys, prof. A. Tetenskas, doc. K. Mikiška. Akordeono metodinė grupė jau nuo senų laikų aktyviai dalyvavo mokyklos ir respublikos kultūriniame gyvenime. Skyriaus vedėjas A. Baika, ilgametis dėstytojas V. Dzevočka, vėliau prisijungusi R. Daubarytė paruošė daug žinomų atlikėjų ir pedagogų, kurie garsino mokyklą Lietuvoje ir už jos ribų. Didelį indėlį į skyriaus darbą įnešė prof. R. Sviackevičius, aktyviai prisidėjęs prie akordeono specialybės savarankiškumo įtvirtinimo. Svarbi skyriaus sritis – akordeonistų ansamblis. Ir dabar mokytojai nuolat organizuoja akordeono muzikos festivalius, VMM mokinių konkursus – atrankas. Skyriaus mokiniai – tarptautinių akordeono muzikos festivalių dalyviai, kvinteto „Modus“ artistai – tarptautinių konkursų Lenkijoje ir Italijoje laureatai. Skyriaus mokytojai: Rita Auksoriūtė, Violeta Čiūtienė, Kastytis Mikiška, Emilija Kozlova.


Muzikos teorijos - kompozicijos metodinei grupei vadovauja mokytoja metodininkė Dalia Babeckienė. Mokiniai – būsimieji kompozitoriai ir muzikologai - mokosi kūrybos ir kontrapunkto pagrindų, muzikos istorijos, teorinių disciplinų. Beveik trisdešimt metų skyriui vadovavo buvęs dėstytojo kopozitoriaus J.Gaižausko ir muzikologo St. Ylos studentas T. Makačinas (jo tėvas - chorvedys A. Makačinas - pirmos mūsų konservatorijos laidos studentas, K. Kavecko mokinys). Vėliau vadovavimą skyriui perėmė T. Makačino studentė D.Babeckienė. Jos buvusios studentės A. Dargienė, V. Sakavičienė sėkmingai dirba bendrosios teorijos skyriuje. Senos skyriaus tradicijos – ne tik ugdyti jaunuosius muzikologus bei kompozitorius, bet ir rengti kūrybos koncertus. Skyrių baigę muzikai žinomi visoje šalyje. Tai muzikologai: V. Gerulaitis, D.Urbanavičienė, R. Nomicaitė, kompozitoriai: B. Gorbulskis, V. Ganelinas, R. Kabelis ir kiti... Skyriaus mokytojai: Dalia Babeckienė, Prof. Teisutis Makačinas, Liudmila Milašienė.


Bendrosios teorijos metodinei grupei vadovauja mokytoja Vitalija Sakavičienė. Skyriuje mokoma muzikos teorijos, solfedžio, harmonijos, muzikos kūrinių analizės, lietuvių ir užsienio muzikos istorijos. Skyriaus mokiniai nuolat dalyvauja Lietuvos konservatorijų mokinių solfedžio konkursuose ir pelno laureatų vardus. Skyriaus mokytojai tradiciškai organizuoja muzikos ir meno mokyklų mokinių solfedžio – muzikologijos konkursą „Dainuojanti plunksnelė“. Nuo 2005 m. konservatorijos mokiniai ruošiami laikyti ir sėkmingai laiko mokyklinį muzikologijos egzaminą. Skyriaus mokytojai: Aušra Dargienė, Laimutė Adomavičienė, prof. Teisutis Makačinas, Irina Kozlova, Irena Mikaliūkštienė, Liudmila Milašienė, Vitalija Sakavičienė, Laura Vildžiūnienė, Vera Zigmantienė, Nelli Barysienė .


Populiariosios muzikos metodinei grupei vadovauja mokytojas metodininkas Sergej Sopelev-Vysocki. Skyrius įkurtas 1981 – aisiais metais. Mokiniai mokosi groti įvairiais pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, skambinti fortepijonu, dainuoti. Daug jėgų skyriui atidavė jo įkūrėjas T. Saldauskas, prisidėjo R. Milašius. Skyriaus mokytojai ir mokiniai nuolat koncertuoja, kartu su Vilniaus kolegijos studentais dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose ir projektuose, organizuoja seminarus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas įsimintiniausių renginių – skyriaus absolvento J. Jurkūno miuziklo „Aidas ir Aida“ pastatymas Jaunimo teatre. Populiariosios muzikos skyriuje susiformavo senos „demokratinių“ muzikos žanrų tradicijos, kurias čia puoselėjo buvę dėstytojai ir studentai: B. Gorbulskis, L. Šaltenis, M. Novikas, V. Ganelinas, T. Saldauskas, D. Pulauskas, V. Labutis, S. Sasnauskas, N. Malūnavičiūtė, P. Meškėla, I. Starošaitė, Ž. Žvagulis ir kt. Apie jų koncertus užsienio ir Lietuvos spaudoje rašoma kaip apie aukščiausio lygio renginius, kuriais minėti muzikantai ryškiai išsiskiria tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose, įrašinėja kompaktines plokšteles, ruošia įrašus LRT ir kitose TV. Mūsų absolventai jau dabar garsėja kaip žinomų ansamblių: „Blues Makers“, „Road Band“, „Rojaus tūzai“, „Pelenai“, „Empti“, „Saulės kliošas“, „Jazzy beat“, „Tune up“, „Pieno lazeriai“, dalyviai ir solistai. Skyriaus mokytojai: Saulius Didžiulis, Romualdas Milašius, Sergejus Sopelevas, Vita Sasnauskienė, Giedrė Rimšaitė, Jan Maksimovič, Jonas Sakalauskas.


Bendrojo fortepijono metodinei grupei vadovauja mokytoja metodininkė Irina Paberžienė. Skyriaus tradicijos, pradėtos dar vedėjos E. Kalesevičiūtės, buvo kūrybingai plėtojamos E. Žaidienės ir D. Pilikauskienės. Tuo metu išsiskyrė fortepijoninių ansamblių grojimo konkursai, uždegę kūrybiniams ieškojimams ir dėstytojus, ir studentus. Specialiai tokiam konkursui kompozitorius A. Šenderovas parašė ansamblį dviem fortepijonams. Kadangi groti fortepijonu mokosi visų specialybių mokiniai, ryšio su kitomis disciplinomis plėtojimas - vienas pagrindinių uždavinių. Ypatingas dėmesys skiriamas akompanavimui ir ansambliniam grojimui. Tradiciniai mokinių koncertai susilaukia bendramokslių palaikymo, išsiskiria kasmetiniai koncertai, rengiami su Kauno J. Gruodžio konservatorijos bendrojo fortepijono skyriumi, kelionės į vaikų muzikos mokyklas, Anykščių koplyčią ir kt. Skyriaus mokytojai: Lidija Narutavičienė, Daiva Basienė, Janina Kalinaitė, Saulė Lapėnaitė, Irina Paberžienė, Eufemija Karaškienė, Galina Klimienė, mokytojos metodininkės Judita Ganusauskienė, Galina Kaplan, Doleroza Pilikauskienė, Snieguolė Vaškelaitienė.


Koncertmeisterių metodinei grupei vadovauja Saulė Lapėnaitė. Mokyklos koncertmeisterės - profesionalios ir darbščios specialistės, daug prisidedančios prie sėkmingų mokinių koncertų, konkursų, festivalių. Skyriaus koncertmeisterės: Irina Paberžienė, Kristina Vilutytė, Elle Raaliste, Janina Kalinaitė, Danga Kraujalienė, Saulė Lapėnaitė, Birutė Tubinytė-Merlo.

Pučiamųjų - mušamųjų instrumentų metodinei grupei vadovauja mokytoja metodininkė Laima Romoslauskienė. Nuo pat veiklos pradžios (pirmasis vedėjas A. Kupstys) pučiamųjų instrumentų skyrius rengia plataus profilio specialistus. Mokiniai mokosi individualiai groti pasirinktu instrumentu ir tuo pat metu groja kameriniuose ansambliuose, simfoniniame, pučiamųjų orkestruose, diriguoja, skaito partitūras, instrumentuoja. Skyriuje dirbę garsūs pedagogai A. Baužinskas, E. Brazauskas, A. Armonas, V. Dzevočka, J. Slankauskas yra daug prisidėję prie mokinių puikių pasiekimų, ryškios jų kūrybinės – koncertinės veiklos. Šios tradicijos gyvos ir šiandien. Dabar skyriuje mokiniai mokosi pūsti fleitą, obojų, saksofoną, trimitą, tūbą. Yra ir mušamųjų instrumentų klasė. Mūsų pūtikai puikiai atstovauja mokyklai visuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, tampa laureatais ir diplomantais, dirba visuose Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestruose. Skyriaus dėstytojų metodinė veikla taip pat įvairi: 1986 m. suorganizuotas Pirmasis respublikinis ansamblių konkursas, 1998 m., 1999 m. – respublikiniai pūtikų seminarai. Dėstytojai T. Adomavičius, A. Pupkevičius, M. Kumpys, V. Vitartas – respublikinių ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijų nariai. Skyriaus mokytojai: Albinas Pupkevičius, Laima Šulskutė, Genadijus Afanasjevas, Vilimantas Vitartas, Zenonas Juozapavičius, Mindaugas Kumpys, Vladimir Šoch, Arvydas Vainius, Tauras Adomavičius, Albinas Kučinskas.


Bendrojo ugdymo skyrius Skyriaus vedėja – mokytoja metodininkė Dalia Babeckienė. Bendrojo ugdymo skyrius turi dvi metodines grupes: Humanitarinių mokslų (metodinės grupės pirmininkė – Zita Pareikienė) ir Tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų (metodinės grupės pirmininkė – Laima Paukštienė). Konservatorija išleido septyniolika moksleivių laidų. Dabar bendrojo ugdymo dalykų mokomasi pagal bendrąsias ugdymo programas. Kartu mokiniai mokosi ir muzikinių dalykų. Jau devintus metus skyriui vadovaujanti muzikologė Dalia Babeckienė padeda mokytojams integruoti muzikinius dalykus į bendrojo ugdymo dalykų programas. Tuo joms suteikiama savitumo, o mokiniams - įdomesnių ir turiningesnių bendrojo ugdymo dalykų pamokų. Skyriaus mokytojai: Alma Molytė, Marijana Chmeliauskienė, Solgita Vaitiekūnienė, Liudmila Danilova, Mindaugas Tamošaitis, Julė Žemaitytė, doc. Juozas Banionis, Laima Paukštienė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Algirdas Vagrys, socialinė pedagogė Gražina Vedrickienė, Gitana Notrimaitė, Asta Kamendoriūtė, Rasa Gelčienė, Jelena Kucharskaja, Rūta Aleknavičienė, Gražina Valančienė, Lina Grigonienė.



Simfoninis orkestras Simfoninio orkestro veikla prasidėjo 1957 m., pirmasis vadovas - Juozas Karosas. Vadovavimą perėmus A. Armonui, orkestras sparčiai augo, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rygoje, Taline, Minske. 1973 m. į pagalbą maestro A.Armonui atėjo jaunas dirigentas Laurynas Vakaris Lopas ir pradėjo naują kūrybinį etapą orkestro gyvenime: kolektyvas pastatė didelį sceninį kūrinį - H. Perselo operą „Didonė ir Enėjas“. Atliekama kartu su Vilniaus pedagoginio instituto mišriu choru ir solistais ji susilaukė palankių vertinimų ne tik Lietuvos spaudoje, bet ir svetur. Nuo 1982 m., orkestro vadovavimą perėmus L.V.Lopui, kolektyvas atliko nemaža naujų kūrinių, aktyviai koncertavo filharmonijų salėse, įrašė plokštelę, 1987 m. respublikinėje moksleivių dainų šventėje styginių orkestrų konkurse užėmė I – ąją vietą. 1991 m. reikšminga išvyka kartu su Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos vaikų choru į Essen-Werden‘ą (Vokietija). 1993 m. iš simfoninio orkestro liko tik styginių grupė. Ji paruošia ne vieną programą su kameriniu choru „Cantemus“, koncertuoja Lietuvos miestuose ir miesteliuose, įrašo muziką Lietuvos nacionaliniame radijuje. Nuo 2002 m. orkestras aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriuos rengia vadovas L.V. Lopas: Belforto Festival International de Musique Universitaire (Prancūzija), „Svajonė 2003“ (kartu su bendraamžiais iš Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos), „Poniatowa 2004“(Lenkija). Orkestro repertuaras visada pasižymėjo didele įvairove: nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Be to, akompanuota pianistams, smuikininkams, įvairiems pučiamiesiems instrumentams, chorui, atlikti didelės apimties vokaliniai - simfoniniai kūriniai.

Liaudies instrumentų orkestras pradėtas burti 1956 m. ir tai buvo pirmasis toks orkestras Lietuvos muzikos mokyklose. Orkestrui vadovavo V. Leimontas, vėliau – A. Vyžintas, A. Smolskus, A. Jonušas, V. Mikutavičius. Orkestras visuomet aktyviai koncertavo, ne kartą yra tapęs Respublikinių dainų, švenčių Liaudies instrumentų orkestrų konkursų laureatu. Po pertraukos orkestras atgimė, dabar ansambliui vadovauja Violeta Čiūtienė ir doc. Kęstutis Mikiška.


Pučiamųjų instrumentų orkestras Pirmasis Tallat – Kelpšos muzikos mokyklos orkestro organizatorius ir vadovas buvo J. Karosas. Šalia styginių instrumentų, plečiant repertuarą, atsirado ir pučiamieji instrumentai. Skyriui augant ir stiprėjant, pučiamųjų orkestras pradėjo savarankišką veiklą. Jam vadovavo garsūs muzikantai – V. Skripkauskas, J. Manžuch, A. Imbrasas. Nuo 1993 m. orkestrui vadovauja A. Kučinskas. Šio energingo, veiklaus, kūrybingo vadovo dėka orkestras išgarsėjo ir pelnė laurų Lietuvoje ir užsienyje: 1999 m. ir 2003 m – Vokietijoje, 2002 m. ir 2004 m. – Čekijoje, 2005 m. – Lenkijoje. 2002 m. orkestras tapo Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato nugalėtoju. Orkestras – nuolatinis įvairių Dainų švenčių, „Gaudeamus“ ir kitų festivalių dalyvis, įrašo kūrinius Lietuvos radijuje, leidžia garsajuostes. 2010 metais orkestras apdovanotas "Aukso Paukšte".



Direktoriai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: