Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia
Allsaintsvilnius.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Vilniaus vyskupija
Dekanatas Vilniaus I katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1631 m.

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia
54°40′32″N 25°17′04″E / 54.675667°N 25.28435°E / 54.675667; 25.28435 (Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia)Koordinatės: 54°40′32″N 25°17′04″E / 54.675667°N 25.28435°E / 54.675667; 25.28435 (Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Vilnius
Adresas Rūdninkų g. 20/1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje. Ankstyvojo baroko formų, turi renesanso bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Istorija

16201630 m. prie Rūdninkų vartų LDK kunigaikščio sekretoriaus Vaitiekaus Chludžinskio rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji atiduota senosios regulos karmelitams. Vienuolynui pritaikyti senesni namai. XVII a. pirmojoje pusėje vienuolyno pastatai sujungti. 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, po 1661 m. atstatyti.

1743 m. pastatyta varpinė, primūryta zakristija, o virš jos – bibliotekos patalpa. Pastatytas į kiemą išsikišęs vienuolyno korpusas (statė karmelitų vienuolis Antanas Šperkovičius) ir jame įrengtas refektorius. XVIII a. interjero skulptūras sukūrė A. Šelis. 1810 m. įsteigta parapija.

1812 m. pabaigoje Napoleono kariai sukūreno bažnyčios suolus, klausyklas; vienuolyne įkurdinta ligoninė. 1823 m. bažnyčia atnaujinta. 1880 m. nugriauta šventoriaus mūro tvora. Nuo 1842 m. vienuolynas paliktas etatiniu (2-os klasės). 1870 m. jame buvo 27 vienuoliai, tarp kurių 15 atkelta iš uždarytų kitų regulų vienuolynų. 1885 m. vienuolynas uždarytas, pastate įrengti butai.

1902 m. klebono L. Čiudovskio iniciatyva užteptos bažnyčios navų sienų, koplyčių kupolų freskos. 1908 m. vikaru buvęs Petras Kraujalis pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus, kuriems lenkai priešinosi. 1948 m. bažnyčia uždaryta ir paversta bakalėjinių prekių sandėliu. 1960 m. Ministrų Taryba nutarė vietoj uždaromos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ją grąžinti tikintiesiems. Nutarimas nevykdytas.

19671975 m. restauruota bažnyčia ir varpinė (architektė Aldonos Švabauskienės projektas). 1975 m. čia įrengta Dailės muziejaus liaudies meno ekspozicija. 1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Architektūra

Bažnyčia ankstyvojo baroko formų, turi ir renesanso bruožų, kryžminio plano, bebokštė, trinavė, bazilikinė, su trisiene apside. Joje 19 altorių. Prie bažnyčios stovi 5 tarpsnių rokoko stiliaus mūrinė varpinė.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: