Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Žurnalistikos institutas
Zurnalistikos institutas.jpg
Įkurtas 1991 m.
Direktorius Žygintas Pečiulis
Vieta Vilnius, Lietuva

Žurnalistikos institutasVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto padalinys, įsteigtas 1991 metais Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos katedrų pagrindu ir funkcionuojantis greta keturių Komunikacijos fakulteto katedrų.

Institutas įsikūręs dviejuose senamiesčio pastatuose: Bernardinų g. 11 ir Maironio g. 7.

Rengia profesionalius žurnalistus, atlieka visuomenės informavimo priemonių bei žurnalistikos mokslinius tyrimus, ruošia mokymo priemones, metodinę literatūrą. Studentams dėstoma žurnalistikos teorija, praktika, žurnalistikos istorija, publicistika, žurnalistinė etika. Nuo 1995 m. žurnalistai atitinkamai rengiami pagal 2 metų magistrantūros studijų programą ir pagal 4 metų bakalauro studijų programą.

Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. abi studijų programos iš esmės atnaujintos.

Vadovai

  • Jonas Karosas 1952 – 1960, katedros vedėjas
  • Stasys Makauskas 1960 – 1975, katedros vedėjas
  • Liubomiras Viktoras Žeimantas 1975 – 1984, katedros vedėjas
  • Bronius Raguotis 1984 – 1991, katedros vedėjas
  • Laimonas Tapinas 1984 – 1992, katedros vedėjas
  • Marius Aleksas Lukošiūnas 1992 – 1997, direktorius
  • Audronė Nugaraitė 1997 – 2006, direktorė
  • Andrius Vaišnys 2006 - 2008, direktorius
  • Žygintas Pečiulis nuo 2008-09-01, direktorius.

Istorija

Penktojo dešimtmečio pabaigoje - šeštojo pradžioje Vilniaus universitete vyko sudėtingas katedrų kūrimosi, skaidymosi ir jungimosi procesas. 1949 metais į pirmąjį žurnalistikos specialybės kursą Istorijos - filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra priėmė 25 studentus. Po trejų metų buvo įkurta Žurnalistikos katedra. Nuo 1970 metų ji priklausė Istorijos fakultetui.

1991 metais Istorijos fakulteto dviejų katedrų - Spaudos žurnalistikos ir RTV žurnalistikos - pagrindu buvo įkurtas Žurnalistikos institutas. Kiekvienais metais universitetines abiejų pakopų žurnalistikos studijas baigia apie 50 profesionalių žurnalistų (iš jų pirmos pakopos - apie 35-40).

Žurnalistikos mokslas

Korespondentų auditorija

Komunikacijos teorijoje "pranešimo" sąvoka, įterpta į trikampį tarp siuntėjo ir gavėjo, visuomenės informavimo tyrimų kontekste išskirtinės reikšmės įgauna žurnalistikos moksle ir praktikoje.

Lietuvoje ši disciplina kaip socialinių tyrimų objektas ir kaip tam tikra meno rūšis buvo pripažįstama - kad ir prieštaringose diskusijose - nuo praėjusio amžiaus trečio - ketvirto dešimtmečio. Ir iš tikrųjų būtų galima pabrėžti, kad šiuolaikišku aspektu - kaip integrali komunikacijų dalis, žurnalistika įsitvirtino pagrįstai ją pripažįstant mokslu dešimtą dešimtmetį.

Žurnalistikos institutas pastaraisiais metais apskritai sutelkia dėmesį ties informacijos atrankos, apdorojimo, pateikimo metodais. Tai sudaro galimybių studijas baigusiam jaunimui įgytas žinias pritaikyti ne tik visuomenės informavimo priemonių redakcijose ar viešųjų ryšių sferoje, bet ir daugelyje kitų įstaigų ir bendrovių, administracinėse struktūrose, kur darbas būna susijęs su informacija, politika, analize. Institutas tapo ašimi 2008 m. VU Senato nutarimu įkuriant tarptautinės redakcinės kolegijos redaguojamą mokslo darbų žurnalą "Journalism research/Žurnalistikos tyrimai" [1] , pirm. - doc. Andrius Vaišnys.

Studijos

Žurnalistikos instituto parengtos magistrantūros ir bakalauro studijų programos susietos ne tik su kalbos, istorijos, literatūros (kaip būdavo įprasta nuo pat šios disciplinos atsiradimo VU 1949 m.), taip pat ekonomikos ir politikos mokslais, bet ir su visomis svarbiausiomis komunikacijos studijų ir tyrimų disciplinomis ar temomis. Žurnalistikos studijos per pastaruosius 10 metų keletą kartų būdavo iš esmės peržiūrimos, tobulinamos - ypač, kai ankstesnė vientisoji sistema 1995 m. buvo perdalyta į bakalauro ir magistrantūros studijų programas. Tuo siekiama įgyvendinti vieną iš pagrindinių tikslų - parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, besinaudosiančius moderniosiomis technologijomis, atitinkančius informacinės visuomenės sampratą ir Europos Sąjungos reikalavimus. Universitetines žurnalistikos programas įgyvendinant, pasitelkiami ir VU, Baltijos šalių, ir ES aukštųjų mokyklų profesoriai, leidinių ar laidų redaktoriai, kiti medijų specialistai.

Išskirtinumas ir tradicijos

Vilniaus universitetas Lietuvoje vienintelis, rengiantis abiejų pakopų žurnalistikos profesionalus. Stojant į bakalauro studijų programą būtina išlaikyti stojamąjį egzaminą - kūrybinį konkursą - tokiu reikalavimu Universitetas pabrėžia šios srities profesionalų rengimo specifiką: pretendentas, įgijęs vidurinio mokslo žinių, turėtų atskleisti motyvaciją tapti profesionaliu žurnalistu ir suvokti, kodėl būsimas žurnalistas turi perprasti informacijos rinkimo ypatumus, publicistikos žanrų sintezės problemą, žodžio raišką, įgyti komunikabilumo, viešos darbo kultūros pagrindus. Magistrantūros studijų programos pretendentams, baigusiems kitos krypties ar šakos pagrindines studijas, stojamojo egzamino nėra. Akademinių studijų kūrybinę atmosferą, taip pat gerąsias kolektyvo santykių tradicijas daug metų padeda išlaikyti ir paminklinio namo Senamiestyje, kur buvo apsistojęs Poetas, aplinka (Bernardinų g.11): senoji laiptinė žurnalistikos profesionalų kartoms (iš viso beveik 1900 absolventų) tapo meistriškumo kėlimo (ne vien Instituto "paminkliniu") simboliu. Antros pakopos studijoms taikomi bendri priėmimo reikalavimai, t. y., pasirinkusieji magistrantūros studijas VU konkuruoja tarpusavyje pagal pagrindinių studijų rezultatus, norėdami patekti į valstybės finansuojamą vietą. Komunikacijos fakultetas abiejų pakopų studentams formuoja gebėjimus ir stiprina motyvaciją mokėti daugiau nei vieną užsienio kalbą.

KF žurnalistikos studentai kasmet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paverčia bendra visuomenine švente.

Lietuvos Žurnalistikos centras

Lietuvos žurnalistikos centras įsteigtas 1995 m. Atviros Lietuvos fondo iniciatyva. Svarbiausia centro funkcija - profesijos tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas. LŽC dėsto dėstytojai iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Lietuvos žurnalistikos centras:

Rengia profesijos tobulinimo kursus; Suteikia žurnalistikos specialybės pagrindus kitų specialybių absolventams arba studentams, turintiems bakalauro laipsnį; Suteikia Ryšių su visuomene (atstovo spaudai) specialybės pagrindus norintiems dirbti arba dirbantiems šį darbą; Konsultuoja vidurinių mokyklų moksleivius, norinčius studijuoti žurnalistiką; Organizuoja konferencijas, seminarus, pratybas žurnalistams; Leidžia knygas apie žurnalistiką, kaupia informaciją apie žiniasklaidą; Atrenka žurnalistus į stažuotes užsienyje, ieško tokių stažuočių galimybių, informuoja apie jas žurnalistus.

Dauguma LŽC projektų iš esmės yra orientuoti į viešosios politikos formavimą, siekiant pokyčių šalies įstatymų leidyboje, stiprinant demokratiją kaimyninėse šalyse. LŽC bendradarbiauja su šalies akademinėmis bei valdžios institucijomis, užsienio šalių ambasadomis, Europos Komisija, Europos Taryba, Pasaulio laikraščių asociacija WAN, Europos Žurnalistikos centru, Baltic Media Centru, Amerikos Centru, Šiaurės šalių Ministrų Tarybos informacijos biuru bei Šiaurės šalių žurnalistikos centru, profesinėmis organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje.

Mokslo darbuotojai


Nuorodos



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+85-0=85 wiki spaudos ženklai).