Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras
VU ittc logo.png
Forma Vilniaus universiteto kamieninis padalinys
Įkurta 1963 m.
Vadovai Marijus Jurgutis
Būstinė Vilnius
Veikla palaiko ir plėtoja Universitete modernių IT paslaugų sistemas bei atstovauja Universitetui šalyje ir užsienyje IT paslaugų kūrimo bei taikymo srityje
Adresas Saulėtekio al. 9, II-i jung. rūmai, LT-10222 Vilnius
Tinklalapis www.ittc.vu.lt
El. paštas ittc@ittc.vu.lt
Telefonas tel. (8)236 6200; faks. (8)2366204

Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras (VU ITTC) kuria, palaiko ir plėtoja Universitete modernių IT paslaugų sistemas bei atstovauja Universitetui šalyje ir užsienyje IT paslaugų kūrimo bei taikymo srityje.

Uždaviniai

ITTC sprendžia šiuos uždavinius:

  • plėtoja IT techninę infrastruktūrą ir rengia programines priemones informacinėms, elektroninio mokymosi bei kitoms elektroninėms paslaugoms teikti ir užtikrina šių paslaugų palaikymo kokybę;
  • plėtoja vieningai veikiančią šiuolaikinę Universiteto elektroninių komunikacijų sistemą, teikia interneto bei duomenų perdavimo paslaugas;
  • rengia duomenų apsaugos priemonių aprašą ir teikia siūlymus dėl asmens duomenų tinkamo naudojimo, priežiūros ir apsaugos reglamentavimo Universitete;
  • aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose informacinių technologijų taikymo bei plėtros projektuose.

Istorija

1963 m. Vilniaus universiteto Rektoriaus J. Kubiliaus iniciatyva prie Fizikos-Matematikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedros įkurta Skaičiavimo laboratorija ir įsigijama pirmos kartos lempinė ESM (Elektroninė skaičiavimo mašina) Minsk-14.

1967 m. pradėtos eksploatuoti dvi antros kartos puslaidininkės ESM Minsk-22. Programoms rašyti naudojamos algoritminės kalbos Malgol, Velgol, Algams, simbolinė kodavimo sistema. Pradėta kurti universiteto informacinė sistema, sutartiniais pagrindais bendradarbiaujama su kitomis organizacijomis.

1971 metais Skaičiavimo laboratorija perorganizuojama į Matematikos ir Mechanikos fakulteto Skaičiavimo centrą. Įsigyta dar vieną antros kartos ESM Minsk-32. Algoritminių kalbų ratas praplėstas Fortran, Cobol kalbomis.

1974 m. Skaičiavimo centras įsigijo trečios kartos ESM EC-1020. Vieningos sistemos ESM turėjo diskinę operacinę sistemą, naudojo periferinius magnetinių juostų ir perfokortų įrenginius. Programos buvo rašomos Assembler, Cobol, Fortran, PL/1 kalbomis.

1979 metais Skaičiavimo centras persikėlė į naujus rūmus Saulėtekyje.

1981 metais įkuriamas Kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centras (KNSC), aptarnaujantis Vilniaus regiono aukštąsias mokyklas ir technikumus.

1982-1988 metų laikotarpyje dviejų EC-1060 ir EC-1061 ESM bazėje sukuriamas bazinis skaičiavimo kompleksas (BSK), kurio pajėgumas 5*106 op/s, 32MB operatyvinės atminties, 7,2GB išorinės atminties, įdiegta operacinė sistema VM (Virtualių mašinų sistema), leidusi vienu metu interaktyviniame režime dirbti iki 50 vartotojų, įrengiamos displėjų klasės. Pereita nuo paketinio prie dialoginio darbo režimo. Šalia vieningos serijos ESM plečiamas mikro ir mini ESM parkas. Centre atsirado mikro ESM Elektronika-60, Iskra-226, mini ESM SM-4, SM-1401, SM-1600. Skaičiavimo centro paslaugomis naudojosi ir kitų aukštųjų mokyklų studentai bei darbuotojai, profesinio tobulinimosi specialistai, 8 vidurinių mokyklų moksleiviai, praktikas atlikdavo studentai iš Vokietijos ir Lenkijos. Vilniaus universitete ir kitose mokymo įstaigose buvo įrengta per 30 įvairios konfiguracijos klasių su 240 darbo vietų. Semestro bėgyje Skaičiavimo centras aptarnaudavo per 6000 mokymo proceso dalyvių. Duomenų perdavimui buvo naudojamos skirtinės telefonų linijos. Informacinių sistemų projektavimui pradėtos naudoti Duomenų bazių valdymo sistemos Infobank, Pares, ADABAS, informacinė paieškos sistema CDS/ISIS. Grafiniam rezultatų atvaizdavimui įdiegta sistema Grafor. Plėtojami kitų organizacijų užsakomieji darbai skaičiavimų paslaugoms, informacinių sistemų projektavimo, projektavimo ir programavimo sistemų kūrimo, matematinių metodų taikymo, analoginių signalų apdorojimo darbams atlikti. Užsakomieji darbai pagal apimtis sudarė apie pusę skaičiavimo centro biudžeto.

1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vystant kompiuterinius resursus buvo remiamasi Vakarų šalių pagalba. Ypatingai verta pažymėti Oslo universiteto, Šiaurės šalių Ministrų Tarybos Baltnet projektus, IBM akademinę iniciatyvą.

1992 metais Norvegijos firma ND Service Team A/S Vilniaus universitetui dovanojo penkis Norsk Data kompiuterius ND-570, komunikacijų įrangą bei programinę įrangą. Tomis pačiomis dienomis Vilniaus universitetas buvo sujungtas su Matematikos ir informatikos institutu didelio pralaidumo (tų dienų masteliu) 19,2 kbps ryšio linija.

1992 metų rugsėjo mėnesį universitete pradėjo veikti X.400 standarto elektroninio pašto serveris, pradėti registruoti pirmieji elektroninio pašto vartotojai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus technikos universiteto ir kitų aplinkui įsikūrusių akademinių institucijų.

1992 metais Finansų, Personalo, Publikacijų IS (Informacinės sistemos) dalys, sukurtos duomenų bazės valdymo sistemos dBase programinėmis priemonėmis panaudojant C programavimo kalbą, veikė personaliniuose kompiuteriuose MS-DOS operacinėje sistemoje lokaliame Novell kompiuterių tinkle VU centriniuose rūmuose.

1993 metų pradžioje firma IBM Vilniaus universitetui dovanojo IBM 4381 kompiuterį. ND ir IBM kompiuteriai keletą metų sudarė universiteto kompiuterių sistemos branduolį. IBM kompiuteris atliko Vieningosios sistemos ES-1060 kompiuterių darbą, o ND kompiuteriai buvo skirti komunikacijoms, elektroniniam paštui bei bibliotekos informacinei sistemai aptarnauti.

1993 metais Studijų IS dalis veikė bei buvo vystoma duomenų bazės valdymo sistemos ADABAS programinėmis priemonėmis IBM 4381 main frame tipo kompiuteryje.

1993 metais Norsk Data kompiuterių bazėje sukurtas pirmasis elektroninis bibliotekos katalogas Pabaltijyje, pasiekiamas iš viso pasaulio. Vėliau universiteto bibliotekos katalogo pagrindu buvo sukurtas šešių Lietuvos universitetų bibliotekų jungtinis katalogas, kuris su beveik 200 000 bibliografinių aprašų organiškai įsiliejo į dabartinį LABT projektą.

1993 metais pereita nuo X.25 protokolo prie šiandieninio TCP/IP protokolo.

1994 metų kovo mėnesį įrengtas TCP/IP (internetinis) tarptautinis kanalas, o vasarą universiteto kompiuterių tinkle pradėjo dirbti pirmieji Unix (Risc architektūros) kompiuteriai. Rudenį pradėjo veikti universiteto internetinių vardų sistema DNS, internetinės naujienos News, internetinis SMTP elektroninis paštas, pašto vartai tarp SMTP ir X.400 standarto pašto sistemų, internetinės svetainės prototipas Gopher.

1995 metais sukurta pirmoji universiteto internetinė svetainė.

1995 metais įrengta pirmoji šviesolaidinė ryšio linija (VU CR- VU MF).

1995 metų pabaigoje užregistruota Litnet antroji autonominė sistema (AS5479), jungianti Vilniaus miesto universitetų kompiuterių tinklus.

1996 metų pabaigoje įrengtas pirmasis 64 kbps pralaidumo autonominės sistemos AS5479 kanalas.

1996 metais pradėtas naudoti radijo ryšys, įrengti du radijo tinklo paskirstymo mazgai, padengiantys beveik visą Vilniaus miesto teritoriją.

1996 metais įsigyta Oracle duomenų bazių valdymo sistema bei programinės priemonės Unique, pradėta diegti naujos versijos VU bibliotekos katalogo duomenų informacinė sistema.

1997 metais universitete pradėjo veikti laikinoji informacijos saugykla (proxy.vu.lt),

1998 metais, vykdant Lietuvos aukštųjų mokyklų techninės bazės atnaujinimo projektą, visą eilę TEMPUS projektų, prasidėjo platus šviesolaidinių linijų panaudojimas. VDA, VGTU ir VU bendromis pastangomis paklojo 18 km šviesolaidžio, sujungusio dvylika universitetinių pastatų grupių.

19982000 metais Tempus projekto "Universiteto valdymas per informacinių technologijų infrastruktūrą" rėmuose buvo įsigyta ir įdiegta finansų apskaitos sistema Visma Business, sukurtos ir įdiegtos naujos Personalo bei Studijų apskaitos IS.

1999 metais kartu su KTU buvo sukurta ir kiekvienais metais eksploatuojama bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas IS.

2000 metais visos anksčiau skirtingose technologinėse aplinkose veikusios IS dalys baigtos perkelti į naują Oracle DBVS aplinką. Atsiranda nauja, technologiškai integruota VU IS versija, sudaryta Kompiuterių programų priežiūros grupė, panaudojant šviesolaidžius, buvo pradėta kurti universiteto vidinio telefono ryšio vieninga sistema.

2001 metais Skaičiavimo centre įrengtas šiuolaikinis Internetinių klasių kompleksas: įrengti specialūs tinklo serveriai ir kompiuterių tinklas 154 darbo vietoms, sukurta VU vartotojų ir programų administravimo programa, sukurta nauja studentų mokesčių už bendrabutį apskaitos programa, priėmimo į rezidentūrą, diplomų spausdinimo programos.

2002 metais pradėtos kurti priėmimo į magistrantūrą, priedų prie diplomų gaminimo programos, pradėjo veikti universitetinis Web pašto serveris, prasidėjo svarbus šviesolaidžių plėtros etapas, kurį užbaigus dauguma universiteto padalinių, tame tarpe studentų bendrabučiai Saulėtekio al., M. K. Čiurlionio g. gavo greitaeigį šviesolaidinį ryšį.

2003 metais sukurta kompiuterinė pažymų ruošimo programa, studentų įmokų duomenų bazė, kompiuterinė darbuotojų pažymėjimų ruošimo programa, nauja adresų ir telefonų duomenų bazė ir programa, VU renginių duomenų bazė ir programa

2004 metais sukurta kompiuterių programa, skirta aprašyti lietuvių ir anglų kalbomis studijų programas pagal diplomų priedėlyje nustatytus reikalavimus, kompiuterinė studijų programų planų sudarymo programa, įsakymų apie studentus ruošimas bei jų tvirtinimas padaliniuose

2005 metais pradėtas rengti belaidis internetas ir IP telefonija, sukurta nauja darbo užmokesčio skaičiavimo sistema.

2006 metais įdiegta dokumentų valdymo sistema AVILYS, pradėtas eksploatuoti naujas VU IS dviejų Sun-Fire-V490 serverių klasteris, kuriame yra instaliuota Solaris 10 operacinė sistema su globalia bei dviem darbinėmis zonomis, leidžianti optimizuoti šio serverių klasterio resursus, pradėta diegti VU baigiamųjų darbų duomenų bazė, įsijungta į Europos šalių akademinių institucijų belaidės prieigos tinklą EDUROAM, įdiegta el. pašto apsaugos sistema Symantec Mail Security.

2007 metais pradėtos diegti elektroninio egzaminavimo, rašto darbų bei plagiato patikros kompiuterių programos, Litnet Vilniaus universiteto ir Litnet Panevėžio regioniniai centrai sujungti 1 Gbps greitaveikos ryšio linija.

2008 metais Skaičiavimo centras perorganizuotas į Informacinių technologijų taikymo centrą (ITTC).

2008 metais įrengtas magistralinis žiedas Universiteto g. 3 – Saulėtekio al. 9 – Santariškių g.2 – Universiteto g. 3., pradėta teikti virtualaus privataus tinklo (VPN) paslauga, įdiegta nauja intraneto versija, patvirtinti studijų informacinės sistemos (VUSIS) nuostatai.

2009 metais įrengti keturi nauji 1Gb/s kanalai, jungiantys bendrabučių tinklus Saulėtekio al., Baltupių raj. bei Čiurlionio g., įdiegta centralizuota atpažinimo sistema (CAS) ribotai prieigai prie informacijos valdyti, įdiegta skaitmeninės vaizdinės informacijos saugojimo ir skelbimo sistema (atviro kodo PHP sistema), metų pabaigoje pertvarkyta Studijų informacinė sistema į ją įtraukiant naujas ištęstines ir nuolatines studijų formas.

2010 metų pradžioje ITTC paslaugomis naudojasi virš 28000 elektroninio pašto bei informacinės sistemos naudotojų, saugoma ir aptarnaujama 340 internetinių puslapių, telefoninio ryšio sistema jungia 1220 abonentų, įrengta 100 belaidžio interneto prieigos taškų, paklota ir eksploatuojama 350 km šviesolaidinio ryšio kabelių.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: