Vilniaus vaivadija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis - apie LDK vaivadiją. Apie XX a. vaivadiją, įkurtą Vilniaus krašte 19251939 m. žiūrėkite straipsnį Vilniaus vaivadija (1925-1939)
Pavadinimas::Vilniaus vaivadija{{#set:Vardininkas=Vilniaus vaivadija}}

Alex K Grundwald flags 1410-03.svg

1413 – 1795

Flag of Russia.svg

90px|
Vilnius Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png

Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)

Valstybė: Abiejų Tautų Respublika
Provincija: Provincija::LDK
Administracinis centras: Vilnius
Pavietai: 5 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Vaivada: Vilniaus vaivada
Gyventojų: 718 571 (1790)
Plotas: 42 445 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:Šablonas:Country data Abiejų Tautų Respublika istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}} Vilniaus vaivadija (lenk. Województwo wileńskie) – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Vilniaus vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Vilniaus vyskupas, Vilniaus vaivada ir Vilniaus kaštelionas.

Vilniaus vaivadija buvo panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Žemės

Sudaryta Horodlės susitarimu vietoje Vilniaus vietininkijos. Buvo didžiausia ir svarbiausia LDK vaivadija. Ją sudarė:

Vaivadijoje buvo Goštautų (Geranainys), Radvilų (Nesvyžius, Dubingiai), Zaberezinskių (Zaberezinas), Astikų (Vyžuonos) didelės valdos.

Istorija

Lietuvai tapus vieninga valstybe, valdoma Didžiojo kunigaikščio ir siekiant suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos, dviejų valstybių, valdomų vieno karaliaus, administracinį terotorinį suskirstymą, 1413 m. pagal Horodlės sutartį buvo panaikinta Lietuvos kunigaikštystė ir sudarytos Vilniaus bei Trakų vaivadijos. Vilniaus vaivadija suformuota Vilniaus kunigaikštystės vietoje. Žemaitijos seniūnija taip pat buvo prilyginta vaivadijai.

Vilniaus vaivadija iki XVI a. administracinių pertvarkymų apėmė netgi žymiai didesnę teritoriją, nei buvusioji Lietuvos kunigaikštystė, apie 44 200 km². 1564-1566 m. teismų ir administracinės reformos metu vaivadijos buvo padalintos į mažesnius administracinius vienetus – pavietus:

Vilniaus vaivadijai priklausė pavietai (apskritys):

Kartu nuo jos atskirtos Vitebsko žemės, Padnieprės valsčiai, didelė Lietuvos Rusios dalis, Slucko ir Klecko kunigaikštystės.

Vaivadijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1790 ~42.445 718.571 120 miestų ir miestelių

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus vaivada.

Pirmuoju Vilniaus vaivada 1413 m. tapo Albertas Vaitiekus Manvydas.

Vilniaus vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Vilniaus vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: