Vincas Čepinskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vincas Čepinskis
ČepinskisVincas1919VDKM.jpg

Gimė 1871 m. gegužės 3 d.
Rusija Dargaičiuose, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1940 m. rugpjūčio 22 d. (69 m.)
Lietuva Kaune
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas

Veikla
lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius
Partija Lietuvos socialdemokratų partija

Alma mater Peterburgo universitetas

Vikiteka Vincas ČepinskisVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Vincas Čepinskis (1871 m. gegužės 3 d. Dargaičiuose, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija – 1940 m. rugpjūčio 22 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, Steigiamojo seimo narys.

Kilmė ir šeima

...

Mokslo ir studijų metai

18831890 m. mokėsi Šiaulių vyrų gimnazijoje, baigė ją sidabro medaliu. 18901894 m. studijavo fiziką ir chemiją Peterburgo universiteto Fizikos – matematikos fakultete. 1896 m. studijavo Getingene, Leipcige, 18971900 m. studijavo, dirbo mokslinį darbą Ciūricho politechnikos institute.

Darbinė veikla

18941896 m. dirbo Rusijos matų ir saikų rūmuose, Dmitrijaus Mendelejevo laborantas, asistentas.

19001902 m. Tiudoro akumuliatorių dirbtuvės Peterburge vedėjas.

19021915 m. mokytojavo Liepojoje, 19041915 m. Liepojos komercijos mokyklos direktorius.

19151916 m. Maskvos susisiekimo instituto laboratorijoje tyrinėjo magnio gamybos iš magnezito problemas, parengė magnio pramoninės gamybos technologiją.

19161917 m. dėstė fiziką Lutugino liaudies universitete Peterburge. 19171918 m. dėstė Ugličo realinėje mokykloje ir mergaičių gimnazijoje.

1918 m., grįžęs į Vilnių, rūpinosi universiteto atgaivinimu, pastatų jam grąžinimu.

1918 m. pabaigoje paskirtas Lietuvos atstovu Latvijoje, o 1919 m. kovo mėn. – atstovu Didžiojoje Britanijoje.

19201922 m. – Aukštųjų kursų fizikos dėstytojas. Rėmė Aukštųjų kursų pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos-gamtos fakulteto kūrėjų.

Nuo 1922 m. vasario 16 d. – Lietuvos universiteto, nuo 1936 m. – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 19221923 m. ir 19281929 m. – prorektorius, 19231924 m. ir 19291933 m. – rektorius.

Visuomeninė ir politinė veikla

Nuo 1908 m. Lietuvos technikų draugijos pirmininkas. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su mokykla evakavosi į Rusiją.

Iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dalyvavo politinėje veikloje, buvo aktyvus Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas. 1936 m. rugsėjo 1 d. išėjo dimisijon.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo atstovas.

1926 m. birželio 15 d. – gruodžio 17 d. XIII Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete – švietimo ministras, ministro pirmininko pavaduotojas.

19021915 m. bendradarbiavo leidiniuose „Žarija“, „Skardas“, po karo – „Švietimo darbas“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Kultūra“, „Židinys“, „Medicina“. [1]

Politinės nuostatos

Materialistas, bet tolerantiškas kitų žmonių pažiūroms, kurį laiką V. Čepinskis ir pats propagavo didžiosios realybės idėją. Tikėjo išskirtiniu mokslo vaidmeniu visuomenės gyvenime, propagavo universalų mokslo pobūdį ir jo vaidmenį tautų suartėjimui. Straipsniuose ir viešose paskaitose nagrinėjo aktualias mokslo ir visuomenės problemas, išvertė mokslo populiarių straipsnių, parašė Džordžo Vašingtono biografinę apybraižą.

Parašė kai kuriuos teorinius darbus, atspindinčius Lietuvos socialdemokratų nuostatas. 1927 m. išėjo jo brošiūra „Demokratija ir diktatūra“. Demokratinis parlamentinis režimas – priemonė pašalinti iš politinio gyvenimo perversmus ir leisti augti, plėtotis visuomenei evoliucijos keliu sąmoningai nustatoma evoliucijos kryptimi. Revoliucijos galimos tik kraštutiniu atveju. Didžiausias demokratijos priešas yra klerikalizmas. Bolševikai laikomi utopistais, fašistai – reakcionieriais.

Pripažįstami ir demokratinės santvarkos netobulumai:

Tačiau reikia rūpintis demokratijos tobulinimu, o ne palaikyti diktatūrą, kuri yra regresas. Diktatūros atsiranda dėl politinio abejingumo, kurį sustiprino 3-čio dešimtmečio socialinės-ekonominės problemos. Socializmas laikytas liberalizmo forma, kuri liberalizmo pažiūras į viešąjį gyvenimą perkelia ir į ekonomiką.[2]

Mokslinė veikla

Įkūrė ir išplėtojo Eksperimentinės fizikos ir Fizikinės chemijos katedras, parašė pirmuosius lietuviškus vadovėlius. Bandymais įrodė, kad pirmąjį ir antrąjį termodinamikos dėsnius apibendrinanti Gibso ir Helmholco lygtis tinka ir aukštoje temperatūroje išlydytoms sunkiųjų metalų druskoms, pasiūlė lygtį jonų entropijos pokyčiams galvaninėje grandinėje apskaičiuoti. Vienas iš vandenilio-deguonies kuro elemento tyrinėjimo pradininkų.[3]

Skatino tiriamuosius gamtos mokslų darbus, rūpinosi, kad gabiausi universiteto darbuotojai tobulintųsi užsienio mokslo centruose.

Įvertinimas

  • 1933 m. viena iš Aleksoto mikrorajono gatvių pavadinta jo vardu. 1987 m. buv. P. Morozovo gatvei grąžintas V. Čepinskio vardas (Kauno m. LDT VK 1989 05 24 sprend. Nr. 197).
  • 1967 m. Kaune, prie namo V. Putvinskio g. 25 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1936–1940 m. gyveno fizikas ir elektrochemikas prof. V. Čepinskis“.
  • 1987 m. V. Čepinskio vardas suteiktas KPI Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės chemijos ir elektrochemijos laboratorijai (Radvilėnų pl. 19), kurioje atidengta memorialinė lenta su bareljefu (ketus, bronza; skulpt. Leonas Žuklys).
  • 1991 m. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigta V. Čepinskio stipendija, skirta labai gerai besimokantiems Informatikos ir Gamtos mokslų fakultetų studentams.
  • 2001 m. gegužės 3 d. VDU tiksliųjų mokslų skaitykla ir Fizikinės cheminės analizės laboratorija (Vileikos g. 8) pavadintos prof. V. Čepinskio vardu.[4]

Bibliografija

  • Fizikos paskaitos, 1 skyrius, 1923–1926 m.
  • Atomas, 1924 m.
  • Fizinė chemija, 19281933 m., 4 d.
  • Elektroninė valentingumo teorija, monografija, 1928 m.
  • Branduolio chemija, monografija, 1937 m.

Šaltiniai

  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  2. Jonas Čepinskis. Zenonas Mačionis, Profesorius Vincas Čepinskis. Vilnius, 1992 m.
  3. Zenonas Mačionis. Vincas Čepinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 305 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  4. Čepinskis Vincas. Žymūs Kauno žmonės
  • Prof. Čepinskis Vincas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 14.
  • Čepinskis Vincas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1954, t. 4, p. ???
  • Mitrulevičius G., Čepinskis Vincas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 122–125.
  • Mitrulevičius G., Čepinskis Vincas, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p.228.
  • Mitrulevičius G., Čepinskis Vincas, Socialdemokratai Lietuvos seimuose, Vytenis Povilas Andriukaitis, Danutė Blažytė-Baužienė, Gediminas Ilgūnas… [et. al.], Vilnius, 2006, p. 114–117.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: