Vincas Mykolaitis-Putinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vincas Mykolaitis-Putinas
MykolaitisPutinas.jpg

Gimė 1893 m. sausio 6 d.
Rusija Pilotiškės, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1967 m. birželio 7 d. (74 m.)
Lietuva Kačerginė, Kauno rajonas

Tėvas Juozas Mykolaitis
Motina Magdalena Garbiūtė-Mykolaitienė
Sutuoktinis(-ė) Emilija Kvedaraitė

Veikla
poetas, dramaturgas, prozininkas

Alma mater Fribūro universitetas

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893 m. sausio 6 d. Pilotiškėse, Marijampolės apskritis – 1967 m. birželio 7 d. Kačerginėje, Kauno rajonas. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.) – XX a. pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“.

Turinys

Biografija

Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai, auginę gausią šeimą. Vincas buvo vyriausias sūnus. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, baigęs keturias klases 1909 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1911 m. Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį „Šaltinyje“. Vėliau eilėraščius spausdino „Šaltinyje“, „Ateityje“, „Draugijoje“.

Vincas Mykolaitis-Putinas

Nors kunigų seminariją baigdamas suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915 m. įsišventino kunigu. Pastoracinio darbo nedirbo ir 1915–1917 m. toliau studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1917 m. išleido pirmąjį lyrikos rinkinį „Raudoni žiedai“. Gavęs stipendiją studijoms Vakarų Europoje, 1918 m. išvyko į Šveicariją, 1918–1923 m. Fribūro ir Miuncheno universitetuose studijavo filosofiją bei filosofijos ir meno istoriją.

1923–1929 m. Lietuvos universitete dėstė naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą, lietuvių literatūros lyrikos raidą ir estetiką. 1928 m. gavo profesoriaus vardą. 19241932 m. kultūrinio žurnalo „Židinys“, 1938 m. – žurnalo „Dienovidis“ redaktorius. 19331937 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. [1]

1927 m. išleistas jo eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, 1933 m. pabaigė rašyti romaną „Altorių šešėly“. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedė. Po metų išleido dar vieną svarbų poezijos rinkinį „Keliai ir kryžkeliai“.

Sovietams okupavus Lietuvą, 19401954 m. Vilniaus universiteto profesorius. Naujųjų 1941-ųjų metų proga jis rašė: „Linkiu, kad 1941 m. kultūrinį Lietuvos gyvenimą atgaivintų išmintingos Stalino konstitucijos dvasia ir kad jos nuostatomis būtų tvarkomi visi mūsų respublikos reikalai. [2] Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai į Vakarus nepabėgo. 19451946 m. Lietuvių literatūros instituto direktorius. Nuo 1941 m. LSSR mokslų akademijos akademikas.

Tuo laikotarpiu parašė pirmąsias romano „Sukilėliai“ dalis (liko nepabaigta), vėl pradėjo kurti poeziją. Išvertė užsienio rašytojų ir poetų kūrinių. Mirė 1967 m. netoli Kauno, Kačerginėje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba

Atminimo lenta prie namo Tauro g. 10 Vilniuje, kur gyveno Vincas Krėvė-Mickevičius, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga

Ankstyviesiems Putino eilėraščiams būdingas šviesių gyvybingos gamtos išgyvenimų vaizdavimas. Eilėraščių centre paprastai stovi gamtos detalės: pavasario žiedas ar praplaukiąs debesis, kurios atspindi tokį patį skaidrų lyrinio herojaus vidinį pasaulį. Kūrybai būdingas gilus ir dramatiškas lyrizmas, kylantis iš buities prieštaravimų.

Tarp dviejų aušrų (1927)

Šis žymiausias Putino poezijos rinkinys siejamas su simbolizmu. Ši meno kryptis poetui padarė didelę įtaką studijuojant Rusijoje bei Vakarų universitetuose. Jam pačiam simbolizmas buvo naujas romantinio judėjimo etapas – terpė išsiskleisti asmenybei.

Putino simbolistinei poezijai būdingi du ryškūs bruožai. Pirmiausia juntamas pasaulio harmonijos ir žmogaus susiliejimo su pasauliu patyrimas. Bet tuo pačiu nuolat seka ir niekad nesibaigianti disharmonija ir konfliktas. Kaip ir ankstesnėje kūryboje poetui svarbi gamta. „Lyrinis aš“ čia žvelgia į didžiules panoramines erdves, padedančias pajusti būties visumą.

Altorių šešėly (1933)

Putino romanas „Altorių šešėly“ – pirmasis lietuvių psichologinis intelektualinis romanas, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus, jausmus, psichologiją. Sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Pastaroji bene pati svarbiausia.

Bibliografija

Paminklas prie Marijampolės m. bibliotekos (skulpt. Alfonsas Ambraziūnas)
  • Raudoni žiedai, poezija, 1917 m.
  • Putino raštai, 1921 m.
  • Žiedas ir moteris, drama, 1926 m.
  • Tarp dviejų aušrų, poezija, 1927 m.
  • Valdovas, drama, 1930 m.
  • Altorių šešėly, romanas, 1933 m., 3 d.
  • Vydūno dramaturgija, studija, 1935 m.
  • Keliai ir kryželiai, poezija, 1936 m.
  • Naujoji lietuvių literatūra, studija, 1936 m., T 1.
  • Krizė, romanas, 1937 m.
  • Literatūros etiudai, kritika, 1937 m.
  • Pirmoji lietuviška knyga, studija, 1948 m.
  • Sveikinu žemę, poezija, 1950 m.
  • Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra, studija, 1955 m.
  • Poezija, 1956 m.
  • Sukilėliai, romanas, 1957 m., 1 d., 1967 m., 2 d.
  • Raštai, T. 1-10, 19591969 m.
  • Daktaras Gervydas, drama, 1960 m.
  • Skalvių mergelė, drama, 1960 m.
  • Būties valanda, poezija, 1963 m.
  • Langas, poezija, 1966 m.
  • Poezija, T 1-2, 1973 m.

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 328 psl.
  2. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007.

Nuorodos

Vikicitatos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: