Vincas Pupinis

Vincas Pupinis


Gimė	1920 m. liepos 18 d. Gataučiai, Pakruojo raj.
Mirė	† 1993 m. kovo 27 d. (72 m.) Roma, Italija

Tėvas	Juozapas Pupinis
Motina	Emilija Spudaitė-Pupinienė

Veikla	kunigas, Vatikano radijo redaktorius

Išsilavinimas	1938 m. Linkuvos gimnazija

Vincas Pupinis (Vincentas, 1920 m. liepos 18 d., Gataučiai, Pakruojo raj. – 1993 m. kovo 27 d., Roma, Italija, palaidotas Verano kapinėse) – kunigas, Vatikano radijo redaktorius.

Gyvenimo kelias

Vincento Pupinio tėvai Juozapas (1892-1978) ir Emilija Spudaitė-Pupinienė (1892-1978). Lange matyti Emilija Pupinytė. 1930 m.

Brolis Nikodemas Pupinis. Krikštytas Linkuvos bažnyčioje. Krikšto tėvai: Povilas Spudas ir Teklytė Spudaitė. Pradžios mokslus ėjo tėvų name įsikūrusioje mokykloje. 1930 m. pradėjo mokytis Linkuvos gimnazijoje. Nuo 11 metų amžiaus priklausė ateitininkų organizacijai. 1938 m. baigė Linkuvos gimnazijos XIV-ąją laidą.

Su kap.Baltrukėnu 1938 m. Vincas stovi dešinėje

Įstojo Kaune katalikų vienuolių ordiną "Jėzaus draugija". Lygiagrečiai dėstė tikybą pradžios mokyklose. Pirmuosius įžadus padarė 1940 m. rugsėjo 6 d. 1941 m. sausio mėnesį, kartu su kitais būsimaisiais vienuoliais - fratrais, nelegaliai perėjo sieną ir atsidūrė Vokietijoje. Keletą mėnesių praleido Drezdene, vėliau nuvyko į Pullachą, 8 km. nuo Miuncheno. Ten užtiko karas. Studijavo filosofiją Didžiojoje Kolegijoje, kurios dalį buvo užėmusi ligoninė.

Juozapo ir Emilijos Pupinių šeima 1934

1943 m. vasarą buvo grįžęs Lietuvon derliaus nuėmimo darbams. 1944 m. vasarą dirbo Austrijos kalnuose pas vieną ūkininką. Pagaliau prie Pullacho kolegijos nukrito bomba, namas buvo sugriautas. Vienuoliams buvo suteikta prieglauda viename kalnų viešbutyje, prie šventovės Maria - Eck. Ten praleido paskutinius karo metus. Su fratru T. Mikalausku nutarė vykti į Romą, į Rusų Kolegiją ‎(Russicum)‎.

1945 m. rugpjūčio mėnesį be jokių dokumentų atvyko į Italiją. Studijavo rusų kalbą ir rytų liturgiją. 1947 m. liepos 1 d. įšventintas Rytų apeigų kunigu Al Gesu kolegijos Rytų apeigų bažnyčioje. Tercijatą praėjo Belgijoje. Organizuodavo pamaldas kalnakasių miesteliuose. Beveik visada mišioms patarnaudavo generolas V. Grigaliūnas-Glovackis, kuris atvažiuodavo į Mišias po nakties darbo ‎(dirbo angliakasių kasykloje rūbinėje)‎. Po tercijato buvo paskirtas ‎į Russicumą, į kurį atvyko 1949 m. vasarą.

1953 m. rudenį buvo pasiųstas į Zalzburgą Austrijoje, kur darbavosi tarp rusų pabėgėlių. Po 1957 m. persikėlė į Vieną. 1958 m. rudenį grįžo į Romą, kur buvo paskirtas Tėvu Spiritualu - Dvasios Tėvu. 1964 m. buvo pasiųstas į Braziliją, kur tėvai jėzuitai turėjo parapiją ir berniukų internatą rusams. Čia praleido 15 metų.

1972 m. buvo atvykęs į Lietuvą, aplankė tėvus. Tėvas sirguliavo ir po keturių dienų po pasimatymo - mirė. Gavo leidimą dalyvauti tėvo laidotuvėse. 1979 m. pab. buvo atšauktas į Romą. Dirbo Vatikano radijo Rusų kalbos redakcijoje.

Pupinių šeimos sueiga grįžus iš Romos kunigui Vincentui Pupiniu 1981.

Kunigas Vincentas Pupinis su seserų ir brolių vaikais 1981-09-20

1981 m. dar kartą buvo atvykęs į Lietuvą, su giminėmis susitiko tik Vilniuje. Nuo 1988 m. rugsėjo vadovavo Vatikano radijo lietuviškų laidų redakcijai, kur dirbo iki mirties.

Mirė 1993 m. kovo 23 d. Romoje, palaidotas Verano kapinėse.

Popiežiai ir Gataučių kaimas

Liko viena diena iki antrojo Lietuvos istorijoje popiežiaus vizito. Tūkstančiai žmonių suvažiuos į Vilnių bei Kauną išvysti popiežiaus pirmą, o galbūt ir paskutinį kartą gyvenime.

Mano Gataučių kaimas yra mažas, be manęs ir brolio gyvena dar 8 žmonės. Tačiau galime pasididžiuoti, kad bent keli Gataučių gyventojai yra ne tik matę, bet ir bendravę su popiežiais. Pirmasis, tai mano prosenelės brolis Povilas Spudas 1929 m. su maldininkų delegacija vykęs į Romą susitikti su popiežiumi Pijumi XI. Didelė tikimybė, kad popiežių matė ar buvo sutikusi taip pat mano prosenelės sesuo vienuolė nazaretietė Teodora - Zdislava Spudaitė, po pirmo pasaulinio karo iš Vienos persikėlusi į Romą, kur mirusi ir palaidota Campo Verano kapinėse.

Galiausiai mano senelio brolis kunigas jėzuitas Vincentas Pupinis (tėvas Inokentijus) dirbdamas ir gyvendamas Romoje tikrai buvo sutikęs bent keletą popiežių. Paskutinio susitikimo akimirką, įamžinta nuotraukoje atsiuntė ir savo giminaičiams Lietuvoje.

Vincentas Pupinis taip pat prisidėjo ir organizuojant 1993 m. Popiežiaus sutikimą Lietuvoje.

1992.07.03 laiške broliui rašė:

“Kaip žinote, popiežius ateinančio rugsėjo pradžioje nori ir rengiasi aplankyti Lietuvą. Mišias Vilniuje ir Kaune jis nori laikyti lietuviškai. Jo sekretorius tuo jau rūpinosi: šiandien paruošėme Mišių tekstus iš lietuviško Mišiolo, o vienas iš mūsų kunigų juos skaitė pamažu ir įrašė ant magnetofono juostelės. Taigi, popiežius, kai turės laiko, pradės lavintis: žiūrės į tekstą ir klausysis, kaip lietuviški žodžiai ištariami”.

Iš kairės Vincas Pupinis, Kazimieras Dobrovolskis, Vladas Dielininkaitis, Algimantas Bartkus 1988 m.

Tokia mano mažo kaimuko mikroistorija. Ar prasitęs ši tradicija? Nežinau. Dievas žino, gal ryt pamatysiu popiežių, o gal po 5 dienų Romoje, į kurią išvykstu.

2019 m. kovo 26 d.

Šiandien, prabėgus beveik 30 metų Vatikano radijuje vėl sėdėjo Pupinis. Tiesa, tai buvau aš, kuris aplankė vietą, kurioje dirbo ir vienu metu netgi vadovavo lietuvių sekcijai, mano senelio brolis Vincentas Pupinis SJ.

Keistas jausmas apima kalbėti su žmonėmis, kurie jį pažinojo ir su juo dirbo, kai pats jo akyse nebuvau regėjęs. Klausiausi Jono Malinausko ir Sauliaus Kubiliaus pasakojimų, kurie patvirtino vieną išvadą: tėvas Vincentas buvo ramus ir šventas žmogus.

Sužinojau, kad yra dar gyvų jo draugų, dirbančių rusų sekcijoje, kurios vadovu Vincentas Pupinis irgi buvo. Sužinojau, kad jo geras draugas Andrius Valavičius, berods, Monrealyje dėsto.

Keistas tas žmogaus gyvenimas, nežinai kur link jis nuves. Bet Gataučių kaimas ir Roma yra sujungti nematomais saitais, kurie tam tikrais istorijos periodais įgauna ir kūnišką pavidalą.

Sužinojau, kad per Vėlines Campo Verano kapinėse būna atidarytos visos kriptos, tad viliuosi kada nuvykti ir aplankyti ten besiilsinčius Gataučių gyventojus Vincentą Pupinį ir jo tetą vienuolę nazaretietę Zdislavą Spudaitę.

Gataučių kaimo gyventojas Vincentas Pupinis su šventuoju Jonu Pauliumi II.

Rolandas Pupinis

Vincentui Pupiniui būtų buvę 100 metų

ŠKAPLIERINĖS ATLAIDAI LINKUVOJE.

Šių metų ŠKAPLIERINĖS (Škapliernos) atlaidams skirtose mišiose sekmadienį bus paminėtos kunigo jėzuito, Linkuvos gimnazijos auklėtinio, gimusio Gataučių kaime greta Linkuvos, VINCENTO PUPINIO (1920-2020) 100-osios gimimo metinės. Šiandien, liepos 18 -ąją, sukanka 100 metų nuo jo gimimo. Apie žymiojo kunigo, misionieriaus gyvenimo kelią nuo Žiemgalos iki Vatikano rašiau ne kartą. Nesvarbu, kur V. Pupinis kunigavo ir dirbo - Brazilijoje (kur padėjo rengti 1980 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Braziliją), Vatikane, kur dirbo Vatikano radijjuje ir labai daug prisidėjo prie popiežiaus vizito į Lietuvą 1993 m. - kiekvieną vasarą laiškuose broliui Aleksandrui į Joniškį jis prisimindavo Škaplierinės atlaidus. Štai 1990 m. kun. V. Pupinis minėjo 70-mečio jubiliejų. Tuo metu jis rašė, kad jo noras buvo ta proga atlaikyti šv. Mišias per Vatikano radiją ir liepos mėnesį pasveikinti visus linkuvius Škaplierinės Dievo Motinos švenčių proga.

Vincentas Pupinis baltai aprengtas ant mamos kelių

Tais pačiais metais Vatikano radijo lietuvių skyrius minėjo savo 50-metį. Kun. V. Pupinis kukliai rašo, kad „jubiliejaus proga radijo darbuotojai (ir daugelis Romos lietuvių) dalyvavome popiežiaus ryto mišiose, o kunigai koncelebravome. Aš, kaip vyresnis, buvau prie pat popiežiaus. Taigi buvo gražus įvykis.“ Paskutinis kun. V. Pupinio laiškas iš Romos, saugomas jo sesers T. Pupinytės asmeniniame archyve Vilniuje, datuotas 1992-12-03. Jame – tradicinės naujienos, sveikinimai artėjančių šv. Kalėdų proga, kasdienės tarnybos Vatikano radijuje atgarsiai. Pagrindinis laiško akcentas – informacija apie artėjančią popiežiaus kelionę ir Vatikano radijo bendradarbių pagalbą. Kun. V. Pupinis šiuos darbus nušviečia tarsi kasdienį savo darbą: „Kaip žinote, popiežius ateinančio rugsėjo pradžioje nori ir rengiasi aplankyti Lietuvą. Mišias Vilniuje ir Kaune jis nori laikyti lietuviškai. Jo sekretoriai tuo jau rūpinasi: šiandien paruošėme Mišių tekstus iš lietuviško Mišiolo, o vienas iš mūsų kunigų juos skaitė pamažu ir įrašė ant magnetofono juostelės. Taigi popiežius, kai turės laiko, pradės lavintis: žiūrės į tekstą ir klausysis, kaip lietuviškai žodžiai ištariami.“

Deja, kun. V. Pupinis popiežiaus Jono Pauliaus II į Lietuvą 1993 m. rudenį nepalydėjo, nors prisidėjo prie kelionės rengimo. Kunigas jėzuitas V. Pupinis mirė 1993 m. kovo 23 d.

Po kun. V. Pupinio mirties pamaldos vyko Romos Popiežinės rusų kolegijos šventovėje. Jas koncelebravo Rytų apeigų kongregacijos sekretorius arkivyskupas Myroslav Marusyn ir Vatikano radijo rusų skyriaus vedėjas kun. Lawrenty Dominik. Pamaldose dalyvavo Lietuvos ambasadorius prie šv. Sosto Kazys Lozoraitis, daug Vatikano radijo bendradarbių. Kun. V. Pupinis iškilmingai buvo palaidotas Romos Verano kapinėse.

Citatos iš kun. V. Pupinio laiškų seseriai T. Pupinytei į Vilnių ir iš laiško broliui A. Pupiniui į Joniškį.

2020-07-18

Stasys Tumėnas

Nuotraukos

Romos Verano (Campo Verano) kapinėse, kelių aukštų jėzuitų kapavietės viršuje esančioje koplyčioje, ilsisi XX a. pradžioje Jėzaus Draugijos veiklą Lietuvoje atkūręs ir Lietuvos provinciją atgaivinęs tėvas generolas Wlodzimierzas Ledochowskis. Žemiau, kolumbarijaus koridoriuose, palaidoti lietuviai tėvai jėzuitai: Vincentas Pupinis (m. 1993, kapas Nr. 92), Paulius Rabikauskas (m. 1998, kapas Nr. 144), Antanas Liuima (m. 2000, kapas Nr. 146).

Jėzuitų ordino kripta, Romoje, Campo Verano kapinėse. Fotografavo Rolandas Pupinis
Palaidotas kunigas Vincentas Pupinis SJ (1920-1993). Fotografavo Rolandas Pupinis
„Campo Verano kapines, atidaryta Jezuitų ordino kripta. Pamačau senelio brolio Vincento Pupinio kapą.“ Rolandas Pupinis
Vincento Pupinio iš Gataučių 1990 kovo 11 d. Romoje parašytas pareiškimas Lietuvos užsienio pasui gauti.

Kunigo Vincento Pupinio prisiminimai

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 68% (+9335-13=9322 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 33% (+4481-113=4368 wiki spaudos ženklai).