Vincentas Arlauskas
| Vincentas Arlauskas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1911 m. balandžio 28 d. Rimkūnų k. (Pumpėnų parapija, Pasvalio raj.) |
| Mirė | † 1986 m. balandžio 15 d. Utenoje |
|
| |
| Veikla | Kunigas teologas, mecenatas
|
Vincentas Arlauskas ( 1911 m. balandžio 28 d., Rimkūnų k., Pumpėnų parapija, Pasvalio raj. – 1986 m. balandžio 15 d. Utenoje. Palaidotas Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje kunigų memoriale) – Kunigas teologas, mecenatas.
Biografija
Tėvai: Jonas Arlauskas ir Marijona Vertelkaitė-Arlauskienė (1881–1963) – žemdirbiai mažažemiai ūkininkai. Užaugo septynių vaikų šeimoje su šešiais broliais, vienintelė sesuo mirė vaikystėje. Broliai: Antanas Arlauskas (1907–1978), Juozas Arlauskas (1909 – apie 1946) – dingęs be žinios, Jonas Arlauskas (1913–1999), Petras Arlauskas (1915–1983), Povilas Arlauskas (1918–2000) ir Konstantinas Arlauskas (1923–2009) – pedagogas.
Iki 1921 m. mokėsi Rimkūnų pradžios mokykloje, kol tėvai persikėlė į Pasvalio parapiją. 1925–1929 m. baigė Pasvalio progimnaziją, 1929–1931 m. mokėsi Biržų gimnazijoje. 1931–1938 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje, baigė studijas 12-oje laidoje ir įgijo teologinį išsilavinimą.
1938 m. birželio 11 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino V. Arlauską kunigu. Kartu buvo įšventinti Povilas Ragažinskas, Leopoldas Pratkelis, Jonas Krivickas, Mykolas Stonys ir kiti kunigai.
1938–1945 m. V. Arlauskas tarnavo vikaru Rokiškyje, kur talkino klebonui Jurgiui Žitkevičiui. 1939 m. gegužę jis taip pat buvo paskirtas Rokiškio įgulos vicekapelionu, 1939 m. kiek laiko buvo vikaras Obeliuose (Rokiškio raj.). 1944–1945 m. jis buvo Rokiškio Šv. Augustino bažnyčios rektorius, 1945–1947 m. – Sudeikių (Utenos raj.) Švč. Mergelės Marijos parapijos administratorius.
Paskirtas 1947 m. rugpjūčio 21 d., 1947–1969 m. V. Arlauskas buvo Anykščių Šv. Mato parapijos administratorius, vikaras adjutorius. Ilgą laiką jis globojo garbės kanauninkus: 1947–1969 m. – titulinį kleboną ir Anykščių dekaną Jurgį Žitkevičių ir 1959–1968 m. – Joną Andriejauską, priglaudė Anykščiuose 1954 m. iš tremties grįžusį garbės kanauninką Petrą Raudą.
1956–1957 m. jis globojo skulptorių Henriką Rudzinską (1909–1996), kanauninko P. Raudos iniciatyva ir rašytojui Antanui Vienuoliui remiant kūrusį ir montavusį Anykščių bažnyčioje poeto ir vyskupo Antano Baranausko marmurinį biustą. 1958 m. jo iniciatyva buvo atstatytas 1956 m. vasarą sudegęs kairysis Anykščių bažnyčios bokštas, sutvarkytas ir dešinysis, tvarkoma bažnyčios išorė ir vidus. Jo rūpesčiu Anykščių bažnyčios presbiteriją papuošė vienuolės dailininkės Teodoros Kriaučiūnaitės ACJ drobės "Šv. Marija Goreti" ir "Šv. Pijus X".
1969–1981 m. V. Arlauskas buvo Dusetų (Zarasų raj.) Švč. Trejybės parapijos klebonas, 1978–1981 m. – ir Zarasų dekanato dekanas. Jo pastangomis buvo dekoruota Dusetų bažnyčia. 1981 m. jis pasirašė Lietuvos kunigų protesto pareiškimus, adresuotus SSRS vadovams Leonidui Brežnevui ir Jurijui Andropovui.
1981–1982 m. V. Arlauskas buvo Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos altarista ir Pakalnių (Utenos raj.) klebonas. Nusilpus sveikatai, nuo 1982 m. liepos 17 d. jis buvo paliktas tik Utenos parapijos altarista. Utenoje jis ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti bažnyčios šventoriuje buvusias apleistas kunigų palaidojimo vietas, įrengė memorialą visiems šventoriuje ir kapinėse palaidotiems dvasininkams atminti.
Amžininkų prisiminimuose išliko kaip pamaldus, darbštus ir uolus kunigas, rūpinęsis parapijų ūkiu.
Mirė 1986 m. balandžio 15 d. Utenoje. Palaidotas Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje kunigų memoriale. Jo ir greta palaidoto kunigo Petro Markevičiaus (1912–1987) kapą ženklina bendras masyvus akmeninis paminklas, kurio centre iškaltas kryžius, o kairiajame akmens luite iškaltas įrašas: "Kunigas / Vincas Arlauskas / 1911–1986".
V. Arlauskas testamentu paliko Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijai savo nedidelį medinį namelį (Gedimino g. 6, Utena), pareikšdamas valią, kad jame nuolat gyventų nusenęs kunigas. Šis jo palikimas Panevėžio vyskupijos valia Lietuvos Atgimimo metais buvo panaudotas kaip finansinis indėlis, statant Truskavos (Kėdainių raj.) bažnyčią.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje nuo 2015 m. saugomas artimųjų perduotas V. Arlausko asmeninis nuotraukų albumas, liudijantis jo gyvenimą ir veiklą Anykščiuose.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |