Vincentas Gečas
Vincentas Gečas | |
---|---|
| |
Gimė | 1931 m. vasario 7 d. Mažeikiuose |
| |
Veikla | Lietuvos tapytojas.
|
| |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Vincentas Gečas (g. 1931 m. vasario 7 d. Mažeikiuose) – Lietuvos tapytojas.
Biografija
Mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1957 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1957 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1969–1974 m. prorektorius, 1974–1988 m. rektorius. Nuo 1980 m. profesorius. Nuo 1989 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) dėstytojas, Menų fakulteto Tapybos katedros profesorius.
Kūryba
Vienas ryškiausių septintojo – aštuntojo dešimtmečio dailininkų, tuo laikotarpiu sukūrė ideologiškai angažuotų, bet plastiškai įtaigių kūrinių. Po 1963–1964 m. stažuotės Italijoje kūryboje žymi italų neorealizmo įtaka, būdingas plastiškai raiškus, kartais ironiškas kasdienybės motyvas, reportažiškumas, psichologinė portretuojamojo charakteristika, vidinių konfliktų perteikimas. Paveikslo kompozicinė sandara grindžiama fotografinio kadro, kinematografinio montažo principu. Vėlesnėje kūryboje vyrauja peizažai, natiurmortai, daugiausia gėlės, animalistinio žanro paveikslai – žirgai, naminiai paukščiai.
Svarbesni paveikslai: „Kolūkio turguje“ 1959 m., „Vitrina“, 1960 m., „Šeima“, „Kolūkietė“, abu 1962 m., „Avarija“, „Po diskusijų“, abu 1964 m., „Lova“ I, „Demonstracija“, triptikas „Į Rytus“, visi 1965 m., „Dailininko L. Surgailio portretas“, 1966 m., triptikas „Lietuva 1919 metais“, 1967–1974 m., „Jų užmiršti nevalia“, „Aistros“, abu 1969 m., diptikas „Menas, žmonės, įvykiai“,, 1972 m., „Rektorių taryba“, 1981 m., „Adomas ir Ieva“, 1986 m. Nuo 1958 m. dalyvauja parodose; individualios parodos surengtos Vilniuje 1967 m., 1981 m., 2006 m. Maskvoje 1988 m.[1]
Įvertinimas
- 1968 m. – LTSR valstybinė premija
- 1974 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas
Literatūra
- N. Tumėnienė. Vincentas Gečas, Vilnius, 1977 m.
- Tarybų Lietuvos enciklopedijas. V., 1985. T. 1. P. 585.
- Lietuvių enciklopedija. Boston, 1969. T. 36. P. 215.
Šaltiniai
- ↑ Ramutė Rachlevičiūtė. Vincentas Gečas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 472 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
|