Virginijus Šikšnys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Virginijus Šikšnys
VSiksnys.jpg

Gimė 1956 m. sausio 26 d. (68 m.)
Šiauliuose

Veikla
biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras
Organizacijos Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Alma mater Vilniaus universitetas

Žinomas už CRISPR, Cas9, restrikcijos endonukleazės

Žymūs apdovanojimai

Virginijus Šikšnys (g. 1956 m. sausio 26 d. Šiauliai) – Lietuvos biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras.

Biografija

1978 m. baigė Vilniaus universitetą, po to studijavo Maskvos valstybinio universiteto chemijos fakulteto aspirantūroje, šiame fakultete jis 1983 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją[1]. 19821993 dirbo Taikomosios enzimologijos institute, 1993 m. stažavosi Vokietijoje, nuo 1995 m. Biotechnologijos instituto Baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, nuo 2006 m. profesorius ir Lietuvos mokslų akademijos narys, nuo 2007 m. Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto tarybos pirmininkas[2][3].

Mokslinė veikla

Svarbiausios mokslinio darbo sritys – fermentų struktūros ir funkcijos ryšys, nukleorūgščių fermentai, bakterijų priešvirusinės apsaugos sistemos (restrikcijos endonukleazės, CRISPR-Cas ir kt.). Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus[4]. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu[3]. Kartu su bendraautoriais vienas iš pirmųjų nustatė Cas9 baltymo DNR kirpimo mechanizmą[5][6][7]. Kartu su bendraautoriais sukūrė ir licencijavo DuPont kompanijai kryptingai valdomu Cas9 paremtą genomo redagavimo technologiją[8][9][10].

Apdovanojimai

  • 2001 m. Lietuvos mokslo premija;
  • 20042005 m. Lietuvos Respublikos aukščiausio laipsnio stipendija;
  • 2012 m. VU rektoriaus premija;
  • 2012 m. žurnalo „Veidas“ rengto projekto „Mini Nobelis“ laureatas[4];
  • 2014 m. VU rektoriaus apdovanojimas už reikšmingus mokslo pasiekimus geriausio taikomojo darbo kategorijoje, už dvi 2013 m. pateiktas ir licencijuotas patento paraiškas (kartu su bendraautoriais);
  • 2015 m. VU rektoriaus apdovanojimas geriausios fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikacijos kategorijoje (kartu su bendraautoriais).
  • 2015 m. Šv. Kristoforo statulėlė;
  • 2016 m. Warren Alpert prizas (Harvardo medicinos mokykla);
  • 2016 m. EMBO asocijuotas narys;
  • 2016 m. „Globalios Lietuvos” apdovanojimas už šalies vardo garsinimą pasaulyje;
  • 2016 m. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorių apdovanojo už nuopelnus Lietuvos mokslui;
  • 2016 m. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo proga profesorių apdovanojo už nuopelnus Lietuvai ir šalies vardo garsinimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi;
  • 2017 m. antrąkart žurnalo „Veidas“ rengto projekto „Mini Nobelis" laureatas;
  • 2017 m. kartu su mokslininke iš Max Planck instituto Berlyne Emmanuelle Charpentier apdovanotas Danijos fondo „Novo Nordisk” „Novozymes” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų);
  • 2017 m. Lietuvos mokslo premija.

Disertacija

Virginijus Šikšnys
Titulas daktaras
Disertacijos laipsnis daktaras
Disertacijos metai 1983 m. vasario 16 d.
Mokslų kryptis Chemija
Įstaiga Maskvos M.Lomonosovo valstybinis universitetas
Disertacija Fermentų, kovalentiškai immobilizuotų polimeriniuose geliuose, termostabilumas
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai

1983 m. vasario 16 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų daktaro disertaciją „Fermentų, kovalentiškai immobilizuotų polimeriniuose geliuose, termostabilumas“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Maskvos M.Lomonosovo valstybinis universitetas.

Šeima ir laisvalaikis

Laisvalaikiu važinėja dviračiu, keliauja, labai mėgsta knygas. V. Šikšnio šeima – žmona Dangira, dukra Jurga.

Šaltiniai

  1. Шикшнис, Виргиниюс. Термостабильность ферментов, ковалентно иммобилизованных в полимерных гелях: Спец. № 02.00.15—хим. кинетика и катализ.—М.:[МГУ], 1983—23 с.,граф.
  2. (2015) “Šikšnys Virginijus”, Lietuva, T. IV (Biografijos R-Ž, Papildymai A-Ž). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
  3. 3,0 3,1 (2015) “Šikšnys Virginijus”, „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“: apžvalgų ir biografijų rinkinys,T. II. Vilnius: Leidybos idėjų centras.
  4. 4,0 4,1 Karjera užsienyje tarptautinį pripažinimą pelniusio V.Šikšnio nepaviliojo“. Veidas (2013-01-18). 
  5. "The Battle Over Genome Editing Gets Science All Wrong." wired.com: 2015-10-04.
  6. Lander ES: The Heroes of CRISPR. Cell 2015, 164:18–28. doi:10.1016/j.cell.2015.12.041
  7. Gasiunas G, Barrangou R, Horvath P, Siksnys V: Cas9-crRNA ribonucleoprotein complex mediates specific DNA cleavage for adaptive immunity in bacteria. Proc Natl Acad Sci U S A 2012, 109:E2579–2586. doi: 10.1073/pnas.1208507109
  8. "„DuPont Pioneer“ įsigijo išskirtinę genomų redagavimo technologijos licenciją iš Vilniaus universiteto." Vilniaus Universitetas: 2015-06-25.
  9. CRISPR manija: nuo gerųjų jogurto bakterijų iki genomo redagavimo įrankių“. Spectrum: Vilniaus Universiteto žurnalas. 2015. 2(23): 4-7 psl. (2015-11-16). 
  10. Grushkin D: DuPont in CRISPR-Cas patent land grab. Nat Biotechnol 2016, 34:13–13. doi: 10.1038/nbt0116-13.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+9664-454=9210 wiki spaudos ženklai).