Vitebsko gubernija
Vitebsko gubernija (rus. Витебская губерния) – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės Baltarusijos šiaurinę dalį, pietryčių Latviją bei dalį Rusijos žemių. Administracinis centras – Vitebskas. 1802–1924 m. Vitebsko gubernija kartu su Mogiliovo, Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijomis sudarė Šiaurės vakarų kraštą.
Istorija
Gubernija sudaryta 1802 m. padalinus Baltarusijos guberniją. Ji dalinta į 12 apskričių. 1866 m. Suražo apskritis buvo panaikinta, atkurta 1920 m. 1893 m. Dinaburgo apskritis pervadinta į Dvinsko apskritį. XIX a. pab. apskrityje buvo 12 miestų, 41 miestelis ir 19 750 kitų gyvenviečių.
Apskritys
| Nr. | Apskritis | Centras | Plotas, varstas² |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. (1897), gyv. |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Veližo apskritis | Veližas (12 193 gyv.) | 3 900,0 | 4438 | 100 079 |
| 2 | Vitebsko apskritis | Vitebskas (65 871 gyv.) | 2 861,1 | 3256 | 177 432 |
| 3 | Gorodoko apskritis | Gorodokas (5 023 gyv.) | 3 107,1 | 3536 | 112 033 |
| 4 | Dvinsko apskritis | Dvinskas (Dinaburgas) (69 675 gyv.) | 3 860,4 | 4393 | 237 023 |
| 5 | Drisos apskritis | Drisa (4 238 gyv.) | 2 568,9 | 2923 | 97 083 |
| 6 | Lepelio apskritis | Lepelis (6 284 gyv.) | 3 401,6 | 3871 | 156 706 |
| 7 | Liucino apskritis | Liucinas (5 140 gyv.) | 4 600,1 | 5235 | 128 155 |
| 8 | Nevelio apskritis | Nevelis (9 349 gyv.) | 3 397,7 | 3867 | 110 394 |
| 9 | Polocko apskritis | Polockas (20 294 gyv.) | 4 186,7 | 4765 | 141 841 |
| 10 | Režicos apskritis | Režica (10 795 gyv.) | 3 581,9 | 4076 | 136 445 |
| 11 | Sebežo apskritis | Sebežas (4 326 gyv.) | 3 184,0 | 3624 | 92 055 |
Po Spalio revoliucijos apskritis 1917–1918 m. pateko į Vakarų sritį, 1918 m. į RTFSR Vakarų komuną, 1919–1924 m. į BTSR. 1917 m. Dvinsko, Režicos ir Liucino apskritys buvo perduotos Lifliandijos gubernijai ir vėliau tapo Latvijos dalimi. 1919–1923 m. apskričių skaičius vis keitėsi. 1924 m. didžiuma Vitebsko gubernijos apskričių atiteko Baltarusijos TSR, o Veližo, Nevelio ir Sebežo apskritys atiteko RTFSR (iki 1927 m. – Pskovo gubernijai).
Pagal tautinę sudėtį daugelyje gubernijų vyravo gudai, Dvinsko, Liucino ir Režicos apskrityse – latviai, Sebežo apskrityje rusų ir gudų buvo po lygiai. Didmiesčių gubernijose būta nemažai žydų, taip pat po kelis nuošimčius lenkų.
1856 m. caro Aleksandro II patvirtintas gubernijos herbas su aprašu.
Vitebsko gubernija. Žemėlapis, 1920 m.
Šaltiniai
- Vitebsko gubernijos žemėlapiai ir gyvenviečių sąrašas (rusų k.)
- Vitebsko gubernijos šlėktų sąrašas (rusų k.)