Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Vitebsko kunigaikštystė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusios kunigaikštystė:
Vitebskas
Šalis Baltarusija (Vitebsko sritis)
Tautos:
Laikotarpis 1104-1320
LDK vasalė 1320-1508
Miestai Vitebskas
Atskilo nuo Polocko
Prijungta prie Vitebsko vaivadijos

Vitebsko kunigaikštystė (rus. Витебское княжество) – XI a.XIV a. senovės rusėnų, XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė dab. Baltarusijoje (daugiausia dab. Vitebsko sritis). Svarbiausias miestas - Vitebskas.

Istorija

Rusios kunigaikštystės XII a.

Manoma, kunigaikštystė susikūrė XII a. ppradžioje, kaip Polocko kunigaikštystės dalinė kunigaikštystė, kai 1101 m. Polocko kunigaikštis Vseslavas Breslavičius padalijo savo valdas sūnums į 6-7 dalis. Vitebskas atiteko Sviatoslavui, kuris tapo Vitebsko šakos pradininku. Po to, kai Polocko žemę nusiaubė Kijevo kunigaikštystė, Sviatoslavas buvo išsiųstas į Bizantiją, ir į sostą sėdo jo sūnus Vasilko. Pasinaudodamas suirute krašte, jis užėmė Polocko sostą, ir ten valdė iki 1144 m.

1139 m. į Polocko žemę grįžus ištremtiems kunigaikščiams, prasidėjo Vitebsko kunigaikščių Vasilkovičių kovos dėl Polocko sosto, kur jie varžėsi su Minsko Glebovičiais ir Drucko Ragvolodovičiais. Šioje kovoje Vitebsko atstovams pavyko ilgiausiai išlaikyti Polocko sostą: iki XIII a. vidurio čia valdė 4 atstovai.

Nuo XII a. pabaigos – XIII a. pradžios stiprėjo Lietuvių žemių konfederacijos, nuo XIII a. vidurio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės įtaka Vitebskui. Po to, kai paskutinis stiprus kunigaikštis Briačislavas Vasilkovičiaus 1232 m. tapo Polocko kunigaikščiu, įpėdinis nėra tiksliai žinomas. Kai Briačislavas mirė, Polocke pirmą kartą įsigalėjo Lietuvos kunigaikštis Tautvilas. 1262 m. jis skyrė savo sūnų Konstantiną į Vitebską. Nors po to vėl buvo sugrąžinta vietinė Vitebsko dinastija, dinastiniai santykiai su LDK nuolat glaudėjo.

Paskutinysis vietos kunigaikštis buvo Jaroslavas Vasiljevičius, kuris išleido dukrą Mariją už Algirdo. Po Jaroslavo mirties 1320 m., Algirdas paveldėjo kunigaikštystę ir ją įjungė į LDK kaip dalinę kunigaikštystę.

1508 m. Kunigaikštystės pagrindu suformuota Vitebsko vaivadija.

Kunigaikščiai

Minską valdė Riurikovičių Polocko atšakos atšaka, kurių pradininkas buvo Sviatoslavas Vseslavičius. Vietos kunigaikščių linija dar vadinama Vasilkovičiais.

Šaltiniai

Rusios kunigaikštystės Rusios kun-orn.png
Novgorodo respublika | Pskovo respublika | Smolensko | Haličo-Voluinės | Galičo | Kijevo | Perejeslavlio
Turovo-Pinsko žemė: Turovo | Pinsko | Klecko | Slucko-Kopyliaus | Dubrovicios
Rostovo žemė: Vladimiro-Suzdalės | Dmitrovo | Kostromos | Maskvos | Perejeslavlio | Rostovo | Starodubo | Suzdalės | Tverės | Ugličiaus | Jurjevo | Jaroslavlio
Černigovo žemė: Černigovo (Briansko) | Kursko | Naugardo-Severskio (Rylsko, Lipecko) | Riazanės | Muromo | Novosilsko | Karačevo | Taruskos (Obolensko) | Beloozero
Polocko žemė: Polocko | Minsko | Iziaslavo (Lagožos, Streževo, Gorodeco) | Vitebsko | Drucko | Lukomos | Borisovo | Gardino


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: