Vizma Belševica
| Vizma Belševica | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1931 m. gegužės 30 d. Ryga |
| Mirė | † 2005 m. rugpjūčio 6 d. Ryga |
|
| |
| Tėvas | Janis Belševicas |
| Motina | Ieva Cyrulė |
| Vaikai |
Klavas Elsbergas, Janis Elsbergas |
|
| |
| Veikla | rašytoja, vertėja
|
|
| |
| Alma mater | 1961 m. Maksimo Gorkio Literatūros institutas |
Vizma Belševica (1931 m. gegužės 30 d. Ryga – 2005 m. rugpjūčio 6 d. Ryga) – latvių rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų.
Biografija
Gimė per pasaulinę ekonominę krizę nusigyvenusių darbininko Janio Belševico ir Ievos Cyrulės šeimoje. Tėvas turėjo problemų su alkoholiu. Vasaras praleisdavo vaizdingoje Kuržemėje pas gimines. Pirmąją poemą išspausdino 1947 m., dar besimokydama gimnazijoje. 1955 m. pasirodė pirmoji eilėraščių knyga. 1961 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros institutą.
1968 m., kai saugumas perskaitė jos knygą „Jūra dega“ apie tai, kaip Vokiečių ordinas užkariavo Latviją, buvo uždrausta spausdinti jos knygas. Todėl ji užsiėmė vertimais teatrui. Gyvenimo saulėlydyje sunkiai sirgo.
Sūnūs poetai Klavas Elsbergas ir Janis Elsbergas.
Kūryba
Poezijos rinkiniuose „Visą žiemą šiemet pavasaris“ (Visu ziemu šogad pavasaris), „Žemės šiluma“ (Zemes siltums), „Metų žiedai“ (Gadu gredzeni), „Tarp vijoklių“ (Madarās), „Skaudus laikas“ (Dzeltu laiks) vyrauja dramatiškos intonacijos, individualūs išgyvenimai siejami su universalia būties problematika, gausu istorinių motyvų, tragiško tėvynės likimo apmąstymų.
Išleido psichologinių novelių rinkinius „Kikurago apsakymai“ (Ķikuraga stāsti), „Nelaimė namuose“ (Nelaime mājās). Parašė pasakų vaikams rinkinį „Po mėlynu dangaus dubeniu“ (Zem zilas debesu blodas). Viena populiariausių jos knygų – autobiografinis romanas „Bilė“ (Bille). [1]
Įvertinimas
1990 m. apdovanota Spidolos prizu, išrinkta Latvijos mokslų akademijos nare. Gavo Švedijos literatūrines premijas: Einaro Forseto fondo (1992 m.) ir Tomo Tranströmerio (1998 m.) premiją. 2000 m. buvo nominuota Nobelio literatūros premijai. Jos kūrybą į švedų kalbą išvertė Juris Kronbergas.
Bibliografija
- Visu ziemu šogad pavasaris, 1955.
- Zemes siltums, 1959.
- Ķikuraga stāsti (proza), 1965.
- Jūra deg, 1966.
- Gadu gredzeni, 1969.
- Madarās, 1976.
- Nelaime mājās (proza), 1979.
- Kamolā tinēja, 1981.
- Dzeltu laiks, 1987.
- Ievziedu aukstums, 1988.
- Baltās paslēpes, 1991.
- Bille. Triloģija (autobiografinis romanas):
- Par saknēm būt, 1996.
- Lauzta sirds uz goda dēļa, 1997.
- Raksti, 1-4. sējums, 1999–2002.
Šaltiniai
- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Vizma Belševica. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||