Vladas Šakalys
Vladas Šakalys | |
---|---|
| |
Gimė | 1942 m. vasario 9 d. Čeliabinsko sritis, Mokrousovo r., Kokorevskio k, Rusija |
Mirė | † 1995 m. Vilnius, Lietuva |
Helsinkio grupės narys | |
| |
Veikla | disidentas, Helsinkio grupės narys, JAV lietuvis
|
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties) |
Vladas Šakalys (1942 m. vasario 9 d. Kokorevskio kaimas, Mokrousovo rajonas, Čeliabinsko sritis, Rusijos TFSR – 1995 m. rugpjūčio 13 d. Vilnius) – disidentas, Helsinkio grupės narys, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Gimė tarnautojų šeimoje, Rusijoje. Į Lietuvą grįžo 1944 m. Mokėsi Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje.
1978 m. susituokė su Genovaite Laurinskaite (antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Leono Laurinsko dukterėčia).
1980 m. perėjo Sovietų Sąjungos – Suomijos sieną ir Švedijoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Vėliau išvyko į JAV. Mirė 1995 m. Vilniuje. Palaidotas Saulės kapinėse.
Disidentinė veikla
Dar besimokydamas mokykloje gamino ir platino atsišaukimus. Pirmą kartą suimtas 1955 m. m spalio mėnesį. 1958 m. kartu su Algimantu Baltrušiu, Vitu Vosyliumi ir Romualdu Ragaišiu įkūrė organizaciją „Laisvoji Lietuva“.
1961 m. gegužės 26 dieną nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo lageriuose Mordovijoje. 1967 m. metais drauge su Viktoru Petkumi ėmė vienyti pasipriešinimo sovietams jėgas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. 1968 m. kartu su Antanu Terlecku „Sigmos“ klube dalyvavo literatūrinėje diskusijoje, kuri sukėlė didelį atgarsį. 1969 m. metais ketveriems metams ir 1974 m. metais penkeriems metams nuteistas apkaltinus kriminaliniais nusikaltimais. 1978 m. metais kartu su Juliumi Sasnausku ir Antanu Terlecku parengė „45 pabaltijiečių memorandumą“.
Vienas iš Lietuvos laisvės lygos steigėjų. Pogrindinio leidinio „Vytis“ leidybos iniciatorius.
1980 m., gelbėdamasis nuo gręsiančio suėmimo, Karelijoje perėjo Sovietų Sąjungos – Suomijos valstybių sieną. Pasiekęs Švediją ten pasiprašė politinio prieglobsčio. Vėliau išvyko į JAV, kur viešino KGB veiklos metodus, redagavo laikraštį „Versmė“.
1993 m. žiemą sugrįžo į Lietuvą, buvo S. Lozuraičio, kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus, rinkimų štabo nariu (patikėtiniu), atnaujino ryšius su Lietuvos laisvės lygos nariais, palaikė Čečėnijos Respublikos laisvės siekius. Mirė gan netikėtai.
Įvertinimai
Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. m. sausio 8 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).
Šaltiniai
- [1]
- Vladas Šakalys. Parengė Monika Karenauskaitė
- Švedijon pabėgo Vladas Šakalys. Draugas
- Iš imperijos spruko pėsčiomis: kaip įveikė mirties zoną
- Sovietmečiu pėsčias į Švediją pabėgęs Vladas Šakalys jautėsi kaip žmogus, kurį bekariant nutrūko virvė
- Vladas Šakalys. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)