Vladas Daukša
Vladas Daukša | |
---|---|
| |
Gimė | 1882 m. rugsėjo 21 d. Judrėnuose, Klaipėdos raj. |
Mirė | † 1975 m. gruodžio 18 d. Čikagoje, JAV |
| |
Veikla | JAV lietuvis, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius
|
Vladas Daukša (1882 m. rugsėjo 21 d. Judrėnuose, Klaipėdos raj. – 1975 m. gruodžio 18 d. Čikagoje, JAV) – JAV lietuvis, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius.
Gyvenimo kelias
Tėvas Antanas Daukša buvo vargonininkas, vargonininkavo Lietuvoje ir daug metų – JAV. Iš tėvo gavo pirmąsias muzikos žinias, paskui mokėsi pas vargonininką Vitarą Žemaičių Naumiestyje. Kurį laiką vargonininkavo Batakiuose (Tauragės raj.) ir apie aštuonerius metus – Pajūryje (Šilalės raj.).
1902 m. su tėvais atvykęs į JAV, apsigyveno Čikagoje. Daugiau kaip metus dirbo fizinį darbą, o 1903 m. gavo vargonininko vietą Šv. Juozapo lietuvių parapijoje. 1904 m. perėjo į Šv. Kryžiaus parapiją, kur vargonininkavo iki 1950 m. Dirbo ir mokėsi muzikos teorijos, harmonijos, skambinti fortepijonu ir vargonuoti Busho konservatorijoje, jo balsą lavino A. Karczewskis. Kol parapija neturėjo savo bažnyčios, iki 1905 m. lietuvių pamaldos vykdavo airių bažnyčioje. Prieš bažnyčios atidarymą subūrė chorą, kurį 1910 m. perorganizavo į Šv. Cecilijos draugiją ir buvo jos pirmininkas.
Nuo 1908 m. choras pradėjo dažniau koncertuoti, statyti operetes ir kitus muzikinius veikalus. Buvo subūręs 20 muzikantų orkestrą (1914–1920 m.), kuris akompanuodavo chorui ir solistams. 1910 m. pastatė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ (pats atliko tenoro partiją), o 1914 m. – Česlovo Sasnausko kantatą „Broliai“ (taip pat atliko solo partiją). Šiame pastatyme talkino keturi kitų parapijų chorai, dirigavo A. Pocius. 1933 m. su choru dalyvavo Pasaulinėje progreso parodoje Lietuvių dienos programoje ir tautiniuose renginiuose Čikagoje, dainavo per radiją, koncertavo Juozo Naujalio ir J. Basanavičiaus viešnagės Čikagoje proga.
Dainavo Č. Sasnausko vyrų chore, kuris daug koncertavo įvairiuose JAV miestuose. Šv. Kryžiaus parapijoje išugdė darnų mišrųjį chorą (70 giesmininkų), kurio repertuare buvo daug sudėtingų kūrinių: mišių, mišparų, giesmių, kantatų ir dainų. Chorą parengė 1936 m. 2-ajai lietuviškų parapijų chorų šventei Čikagoje. Taip pat vadovavo mergaičių chorui ir berniukų akordeonų ansambliui. Dirbo ir zakristijonu, vaikus mokė tarnauti mišioms. 1938 m. vasario 20 d. šventėje, surengtoje Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui pažymėti dalyvavo apie 100 Čikagos provincijos chorų giesmininkų, kuriems dirigavo ir V. Daukša.
Dirbo įvairiose lietuvių organizacijose ir sąjungose. Nuo 1906 m. buvo Lenkų – lietuvių vargonininkų draugijos narys, nuo 1914 m. ALRK Vargonininkų sąjungos narys ir Čikagos provincijos narys bei pirmininkas. Kelis kartus buvo renkamas Centro valdybos vicepirmininku ir pirmininku, nuo 1960 m. garbės narys.
Sukūrė mišių, giesmių ir dainų. Populiarios tapo dvibalsės mišios vaikams, giesmė „Sveika Marija“ ir „Aušros žvaigždė“. Įdainavo plokštelių. Nemaža jo kūrinių išspausdinta žurnale „Muzikos žinios“.
Šaltinis
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
- Vladas Daukša. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5
|