Vladas Drėma

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vladas Drėma

Gimė 1910 m. gruodžio 3 d.
Ryga
Mirė 1995 m. sausio 4 d. (84 m.)
Vilnius

Veikla
Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas.

Žymūs apdovanojimai

Vladas Drėma (1910 m. gruodžio 3 d. Ryga – 1995 m. sausio 4 d. Vilnius) – Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas.

Biografija

Nuo 1921 m. gyveno Vilniuje. 19271931 m. lankė V. Kairiūkščio dailės studiją. 1936 m. baigė Vilniaus universiteto Dailės fakultetą, L. Slendzinskio mokinys. 19371938 m. tobulinosi Valstybiniame rankų darbų institute Varšuvoje. 19311940 m. (su pertrauka) dirbo mokytoju Vilniaus gimnazijose. 1940 m. dalyvavo „Agitpropo“ veikloje. 19401941 m. LTSR švietimo liaudies komisariato inspektorius. 1940–1941 m. ir 1944 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kooperatyve. 1941–1944 m. Vilniaus gudų muziejaus fondų saugotojas, 19451946 m. Etnografijos muziejaus direktorius, 19461961 m. Vilniaus dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjas. 19461950 m. Vilniaus dailės instituto, 19571970 m. dėstė Lietuvos dailės instituto, 19561958 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 19701985 m. dirbo Paminklų konservavimo institute.

Duktė Gražina Drėmaitė, sūnus Žvaigždras Drėma.

Kūryba

Nuo 1931 m. dalyvavo parodose. Individualias parodas surengė 1980 m. Lietuvos dailės muziejus ir 1981 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Kūryba daugiausia užsiėmė iki Antrojo pasaulinio karo ir karo metais. Ankstyvieji kūriniai – geometrinės formos, ryškios kontrastingos spalvos, stilizuotos buitinės scenos („Dailininkas“ 1928 m., „Skalbėja“ 1930 m.) ir futuristinės vizijos („Vilnius 2000-aisiais“ 1928 m.), kuriose taikė koliažą, fotomontažą.

Studijuodamas patyrė neoklasicizmo įtaką. Nuo ketvirtijo dešimtmečio daugiau dirbo grafikos srityje. Spalvoto linoraižinio technika sukūrė apibendrintų formų stilizuotų natiurmortų, medžio raižiniuose dažniausiai vaizdavo Vilniaus senamiestį („Pamaldusai Vilniaus miestas“, „Vilniaus gotikos fantazija“, abu 1937 m.). Peizažai realistiniai, detalaus piešimo, romantinės nuotaikos.

1936–1938 m. apipavidalino lietuvių poetų (J. Kėkšto, O. Miciūtės, A. Žukausko) knygų, kitų leidinių. Sukūrė plakatų, ekslibrisų, scenovaizdžių. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių ir lenkų spaudoje paskelbė straipsnių XVIII a. pab.- XIX a. dailės ir architektūros klausimais.

Parašė monografijų, studijų apie Vilniaus architektūrą, biografijų „Lenkų dailininkų žinynui“ (Słownik artystów polskich 6 t. 1971–1998 m.). Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir Lenkijoje. [1]

Įvertinimas

Bibliografija

Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių. 1761–1853. Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007 m., ISBN 978-9986-638-88-9

Šaltiniai


Nuorodos



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6273-79=6194 wiki spaudos ženklai).