Vladas Grinaveckis
Vladas Grinaveckis (1925 m. rugpjūčio 15 d. Šiauduva – 1995 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius, palaidotas Laukuvoje) – Lietuvos kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
Žmona Elena Grinaveckienė. 1952 m. baigė Vilniaus universitetą. 1970 m. filologijos mokslų daktaras.
1955–1994 m. Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas) dėstytojas, 1963–1966 m. Lietuvių kalbos katedros vedėjas. Nuo 1972 m. profesorius.
Mokslinė veikla
Tyrė bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių santykius, kirčiavimą. Svarbiausia tyrimų sritis – žemaičių tarmė, ypač jos fonetikos istorija. Parengė mokomųjų knygų, paskelbė tarmių tekstų.[1]
Bibliografija
- Gimtosios mokinio tarmės panaudojimas literatūrinės kalbos tarties ir rašybos mokymui, 1962 m.
- Gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimo pagrindai, 1980 m.
- Tarmės ir literatūrinė kalba, 1983 m.
- Lietuvių kalbos tarmių kirčiavimo klausimai, 1991 m.
- Pietų žemaičių tekstai: Raseiniškiai, 1984 m.
- Pietų žemaičių tekstai: Varniškiai, 1986 m.
- Lietuvių tarmės: Fonetika, morfologija. Rytų aukštaičių ir vakarų žemaičių tekstai, su Ž. Markevičiene, 1993 m.
- Kalbininkas Kazimieras Jaunius, su V. Drotvinu, 1970 m.
- Žemaičių tarmių istorija (fonetika), 1973 m.
- Žemaičių leksikos pagrindai, 1985 m.
- Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija, 1975-1990 m. rašytų straipsnių rinkinys, 1991 m.
- Lietuvių kalbos keliakamieniai daiktavardžiai, su Ž. Markevičiene, 1994 m.
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Vladas Grinaveckis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 175 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||