Vladas Požela (1913-1997)

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Vladas Požela
    Kun. V.Požela primicijos metu 1937 04 27.png
    Kunigas Vladas Požela

    Gimė 1913 m. balandžio 1 d.
    Žeimelio (Nociūnų) valsčius, Steigvilių kaimas
    Mirė 1997 m. balandžio 10 d. (84 m.)
    Šiauliuose

    Tėvas Jonas Požela
    Motina Rozalija Leimontaitė-Poželienė

    Veikla
    kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas

    Išsilavinimas Linkuvos gimnazija
    Alma mater 1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas

    Žymūs apdovanojimai
    • Pasaulio Tautų teisuolis (1980 m.)
    • Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1995 m.)


    Vladas Požela (g. 1913 m. balandžio 1 d. Steigvilių kaime – 1997 m. balandžio 10 d. Šiauliuose ) – kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas.

    Šeima

    Tėvas Jonas Požela (1873-1940 02 10) – ūkininkas, palaidotas Steigvilių kaimo kapinėse.

    Motina Rozalija Leimontaitė-Poželienė (1890-1979), palaidota Ginkūnų kapinėse.

    Brolis Vytautas Jurgis Požela (1916-1997)

    Seserys Stanislava Misevičienė (1910-1953) ir Bronislava Katinienė (1923-2005)

    Gyvenimo kelias

    Kunigas, Pasaulio tautų teisuolis. Gimė 1913 m. balandžio 1 d. Steigvilių kaime, pasiturinčioje ūkininkų šeimoje. Dar būdamas vaikas mėgdavo užlipti ant šieno kaugės ir vaidinti kunigą: sakyti pamokslus, giedoti, žodžiu, atkartoti tai, ką pamatydavo bažnyčioje

    Lankė Diržių-Bardiškių pradžios mokyklą, vėliau įstojo į Linkuvos gimnaziją. Baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyrių – kunigystės mokslus. Į kunigus įšventintas 1937 m. gegužės 2 d. Dirbo vikaru Vilkijos ir Šiaulių šv. Jurgio parapijose.

    Linkuvos ateitininkų kuopa per metinę šventę 1931-05-19. Vienuolynas iš kiemo pusės. Viduryje sėdi vyskupas Kazimieras Paltarokas ir Mykolas Karosas, kanauninkas Povilas Šidlauskas,jiems iš kairės kun.Liudvikas Šiaučiūnas (1862-1939), trečias iš kairės sėdi kun. Alfonsas Lipniūnas kun.Jurgis Danys (1898) antras iš dešinės, Vladas Požela (1913-1997) (su juosta) stovi vėliavos dešinėje.
    Ką tik įšventinto kunigo Vlado Poželos primicijos. Šventė vyko Steigvilių kaime, Vlado tėvų sodybos klojime, visai netoli nuo Beržtalio kranto. Specialiai šiai šventei klojimas buvo visaip išpuoštas, tai matyti ir šioje nuotraukoje. Kol kas pavyko atpažinti šiuos fotografijoje esančius žmones: centre, tarp tėvo ir motinos, sėdi pats Vladas Požela; taip pat jo brolis Vytautas, seserys Stasė, Bronislava. 8 iš dešinės sėdi Lauksodžio klebonas Antanas Vaitiekūnas. Beje, geriau panagrinėjus nuotrauką matyti, kad tarp svečių yra mažiausiai 12 dvasininkų. Dar pavyksta atpažinti keletą seserų Leimontaičių (Vlado tetos). Prie Jono Poželos stovi kino, teatro aktorė Antanina Leimontaitė - Steponavičienė, šalia jos stovi sesuo Emilija. Kiek dešinau stovi Elzbieta Leimontaitė - Rudienė, mokytoja (dirbo Linkuvoje, Žeimelyje, Diržiuose). Likusių svečių tarpe: Juozapas Sasnauskas iš Višeikių, Poželaitė iš Bardiškių, kaimynas Jonas Aloyzas Kiršanskas (klūpo), Kazimiera Poželaitė (mokytoja) iš Bardiškių, Lauksodžio pradinės mokyklos mokytojas Petras Grėbliauskas, vargonininkas Juozas Pėželis, Juozas Bernotavičius iš Lauksodžio, Karolis Monkūnas

    1938-1944 m. Vladas buvo Šiaulių amatų ir prekybos mokyklų bei berniukų gimnazijos kapelionas. 1942-1944 m. dar ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapelionas. Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Gelbėjo žydus: Benjaminą Fuksį, Chają Leviną, Fanią Aleksandravičienę, Basią Javnaitę. "Šiaulių krašto" 2014 m. straipsnyje rašoma: "Karo metais dirbdamas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo kapelionu, kunigas V. Požėla kiek galėdamas padėjo ir lietuviams, ir rusams, ir žydams. Jis ėjo per žmones, rinko aukas. Maisto produktus sutanoje įsiūtoje gilioje kišenėje nešė badaujantiems kaliniams. Į kalėjimą atnešė pjūklelį grotoms nupjauti. Tada pabėgo 24 kaliniai. 1944-ųjų birželio 19-ąją ant Šiaulių pasipylus bomboms, kapelionas nuskubėjo į kalėjimą. Sargybiniai blaškėsi apimti panikos, o kunigas tuo metu atidarinėjo kamerų duris."

    1946 m. V. Požėlą bandė užverbuoti kaip saugumo šnipą, tačiau kunigas atsisakė. Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį Vladas buvo suimtas ir įkalintas Vilniuje. Prasidėjo teismo procesas, kurį nagrinėjo karo tribunolas. Tačiau teismas užtruko, nes sovietams nesisekė atrasti bet kokių įkalčių, įrodančių steigviliečio kaltę. Po dvejų metų, 1948 m. Vladą vis tik nuteisė 25 metams tremties Sibire, Vorkutoje. Tremtyje buvęs kalinių gelbėtojas dirbo anglių kasykloje. Darbo metu teko kęsti didžiulį, iki 60 laipsnių šaltį. Mirus Stalinui, tapo šachtos darbininkų sukilimo liudininku: vieną rytą apie 4-5 tūkstančius kalinių vieningai nutarė neateiti į darbą. Tremties metais Vladui teko pažinoti ir ne vieną ankščiau buvusį garsų mokslininką, teisėją, net komunistų partijos narį, dabar patekusį į valdžios nemalonę, kurie sakydavo lietuviams, kad šie į lagerius pateko už savo kovas (prieš sovietų valdžia) kurios buvusios teisingos. Betgi buvęs sovietų partinis elitas, kovojęs prieš lietuvius, taip pat buvo įkalintas! Jų nuomone, lietuviai, atėjus laikui, atgaus laisvę, o jie bet kokiu atveju liks pasmerktieji, nekenčiami. Dažnas jų gyvenimą baigė savižudybe.

    Kunigas Vladas Požela grįžęs iš tremties Sibire, 1957 m.

    Grižęs 1956 m. paskirtas Aukštelkės parapijos klebonu. 19611962 m. Šiaulių šv. Jurgio parapijos altarista. Vėliau klebonavo Skirsnemunėje ir Pakapėje. Kartais atvažiuodavo ir aplankyti tėviškės sodybos Steigvilių kaime.

    1980 m. rugsėjo 18 d. Rygoje, už žydų gelbėjimą antrojo pasaulinio karo metais, Vladas Požėla gavo Pasaulio Tautų Teisuolio vardą. Kunigas Vladas Požėla taip pat pasirašė Lietuvos dvasininkų parengtus protesto pareiškimus Sovietų Sąjungos lyderiams L. Brežnevui (1982 m.), J. Andropovui (1983 m.) ir M. Gorbačiovui (1986 m.). 1989 m. spalio 28 d. Vladą reabilitavo, o gautą 6000 rublių kompensaciją kunigas atidavė Lietuvos žydų kultūros draugijos Šiaulių skyriui.

    Vaizdas:Kunigas Vladas Požela savo namuose.jpg
    Kunigas Vladas Požela savo namuose, 1989 m.

    Nuo 1989 iki 1997 m. buvo Kužių parapijos klebonu. 1995 m. buvo įamžintas dviejų dalių dokumentiniame filme, kuriame atviravo apie savo gyvenimo kelią. Jame nuskambėjo ir viena Vlado Požėlos mėgta Kelmės klebono Butkaus frazė: „Ne žmonės turi tarnauti kunigui, bet kunigas turi tarnaut žmogui, tikintiesiems. Ir turi pirma būti žmogumi, o tik paskui kunigu“. Manau, kad ši frazė puikiai tinka ir pačiam steigviliečiui, kurio pasiaukojimas karo metais ne vienam davė neįkainojamą galimybę išgyventi.

    Laidotuvės

    Kunigas Vladas Požėla mirė 1997 m. balandžio 10 d. Laidotuvės vyko balandžio 14 dieną Kužiuose. Gedulingas šv. Mišias kartu su 28 kunigais laikė vyskupas V. Michelevičius, pamokslą sakė kunigas V. Kaknevičius. Visi Mišių dalyviai netilpo pilnoje bažnyčioje, daug žmonių būriavosi šventoriuje. Tuo pat metu gedulingos šv. Mišios buvo aukojamos Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kuri taip pat buvo pilna žmonių. Po šv. Mišių žmonės laukė, kol karstas su velionių bus atvežtas iš Kužių ir pro bažnyčią palydėtas į Šiaulių Ginkūnų kapines. Prie kapo duobės pamokslą pasakė kunigas K. Butkus.

    Prisiminimai

    • Šiaulių teatro režisierius Antanas Samboras. 1941 m., giliai sukrėstas prasidėjusių žydų žudynių, subūrė bendraminčių grupę, tarp kurių buvo ir kunigas Vladas Požela. Šie žmonės visais įmanomais (ir neįmanomais) būdais gelbėjo žydus.

    Samborų šeima bendravo su orkestro muzikanto Liudviko Aleksandravičiaus šeima. Jis buvo vedęs žydę, vardu Fania. Kartą Fania Aleksandravičienė, išėjusi pasivaikščioti su Samborų dukrele Dalia, buvo sulaikyta įtarus, kad juodaplaukė mažoji Dalia yra žydų vaikas. Tik po didelių pastangų ir ryžto Antanas Samboras atgavo savo dukrelę iš kalėjimo, tačiau Faniai išgelbėti prireikė kur kas daugiau laiko, pastangų ir geraširdžių žmonių pagalbos. Vladas Požela parūpino F. Aleksandravičienėi netikrus dokumentus. Fania buvo išvežta iš kalėjimo ir paslėpta pas patikimus žmones kaime. 1944 m. ją sulaikė ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Fania išgyveno ir po karo emigravo į Izraelį.

    1980 m. už F. Aleksandravičienės gelbėjimą (jai prašant), Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti: Paulina Aleksandravičienė, Antanas ir Elžbieta Vanda Samborai, Juozas ir Ona Ibenskiai, kunigas Vladas Požela.

    • Vladas Požela buvo kalėjimo kapelionas. Pasak išgyvenusių kalinių atsiminimų, Vlado Poželos suorganizuotas kalėjimo orkestrėlis buvo "kaip švyturio spindulys skęstančiam laivui nakties tamsoje".
    Kunigas Vladas Požela su jauniausia seserimi Bronislava, 1988 m.

    Galerija

    Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 85% (+14832-24=14808 wiki spaudos ženklai).
    • Aleksas Pašuškevičius – redaktorius – 15% (+2645-93=2552 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+77-0=77 wiki spaudos ženklai).