Vladas Požela (1913-1997)
Vladas Požela | |
---|---|
Kunigas Vladas Požela | |
| |
Gimė | 1913 m. balandžio 1 d. Žeimelio (Nociūnų) valsčius, Steigvilių kaimas |
Mirė | † 1997 m. balandžio 10 d. Šiauliuose |
| |
Tėvas | Jonas Požela |
Motina | Rozalija Leimontaitė-Poželienė |
| |
Veikla | kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas
|
| |
Išsilavinimas | Linkuvos gimnazija |
Alma mater | 1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Vladas Požela (g. 1913 m. balandžio 1 d. Steigvilių kaime – 1997 m. balandžio 10 d. Šiauliuose ) – kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas.
Šeima
Tėvas Jonas Požela (1873-1940 02 10) – ūkininkas, palaidotas Steigvilių kaimo kapinėse.
Motina Rozalija Leimontaitė-Poželienė (1890-1979), palaidota Ginkūnų kapinėse.
Brolis Vytautas Jurgis Požela (1916-1997)
Seserys Stanislava Misevičienė (1910-1953) ir Bronislava Katinienė (1923-2005)
Gyvenimo kelias
Kunigas, Pasaulio tautų teisuolis. Gimė 1913 m. balandžio 1 d. Steigvilių kaime, pasiturinčioje ūkininkų šeimoje. Dar būdamas vaikas mėgdavo užlipti ant šieno kaugės ir vaidinti kunigą: sakyti pamokslus, giedoti, žodžiu, atkartoti tai, ką pamatydavo bažnyčioje
Lankė Diržių-Bardiškių pradžios mokyklą, vėliau įstojo į Linkuvos gimnaziją. Baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyrių – kunigystės mokslus. Į kunigus įšventintas 1937 m. gegužės 2 d. Dirbo vikaru Vilkijos ir Šiaulių šv. Jurgio parapijose.
1938-1944 m. Vladas buvo Šiaulių amatų ir prekybos mokyklų bei berniukų gimnazijos kapelionas. 1942-1944 m. dar ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapelionas. Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Gelbėjo žydus: Benjaminą Fuksį, Chają Leviną, Fanią Aleksandravičienę, Basią Javnaitę. "Šiaulių krašto" 2014 m. straipsnyje rašoma: "Karo metais dirbdamas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo kapelionu, kunigas V. Požėla kiek galėdamas padėjo ir lietuviams, ir rusams, ir žydams. Jis ėjo per žmones, rinko aukas. Maisto produktus sutanoje įsiūtoje gilioje kišenėje nešė badaujantiems kaliniams. Į kalėjimą atnešė pjūklelį grotoms nupjauti. Tada pabėgo 24 kaliniai. 1944-ųjų birželio 19-ąją ant Šiaulių pasipylus bomboms, kapelionas nuskubėjo į kalėjimą. Sargybiniai blaškėsi apimti panikos, o kunigas tuo metu atidarinėjo kamerų duris."
1946 m. V. Požėlą bandė užverbuoti kaip saugumo šnipą, tačiau kunigas atsisakė. Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį Vladas buvo suimtas ir įkalintas Vilniuje. Prasidėjo teismo procesas, kurį nagrinėjo karo tribunolas. Tačiau teismas užtruko, nes sovietams nesisekė atrasti bet kokių įkalčių, įrodančių steigviliečio kaltę. Po dvejų metų, 1948 m. Vladą vis tik nuteisė 25 metams tremties Sibire, Vorkutoje. Tremtyje buvęs kalinių gelbėtojas dirbo anglių kasykloje. Darbo metu teko kęsti didžiulį, iki 60 laipsnių šaltį. Mirus Stalinui, tapo šachtos darbininkų sukilimo liudininku: vieną rytą apie 4-5 tūkstančius kalinių vieningai nutarė neateiti į darbą. Tremties metais Vladui teko pažinoti ir ne vieną ankščiau buvusį garsų mokslininką, teisėją, net komunistų partijos narį, dabar patekusį į valdžios nemalonę, kurie sakydavo lietuviams, kad šie į lagerius pateko už savo kovas (prieš sovietų valdžia) kurios buvusios teisingos. Betgi buvęs sovietų partinis elitas, kovojęs prieš lietuvius, taip pat buvo įkalintas! Jų nuomone, lietuviai, atėjus laikui, atgaus laisvę, o jie bet kokiu atveju liks pasmerktieji, nekenčiami. Dažnas jų gyvenimą baigė savižudybe.
Grižęs 1956 m. paskirtas Aukštelkės parapijos klebonu. 1961–1962 m. Šiaulių šv. Jurgio parapijos altarista. Vėliau klebonavo Skirsnemunėje ir Pakapėje. Kartais atvažiuodavo ir aplankyti tėviškės sodybos Steigvilių kaime.
1980 m. rugsėjo 18 d. Rygoje, už žydų gelbėjimą antrojo pasaulinio karo metais, Vladas Požėla gavo Pasaulio Tautų Teisuolio vardą. Kunigas Vladas Požėla taip pat pasirašė Lietuvos dvasininkų parengtus protesto pareiškimus Sovietų Sąjungos lyderiams L. Brežnevui (1982 m.), J. Andropovui (1983 m.) ir M. Gorbačiovui (1986 m.). 1989 m. spalio 28 d. Vladą reabilitavo, o gautą 6000 rublių kompensaciją kunigas atidavė Lietuvos žydų kultūros draugijos Šiaulių skyriui.
Nuo 1989 iki 1997 m. buvo Kužių parapijos klebonu. 1995 m. buvo įamžintas dviejų dalių dokumentiniame filme, kuriame atviravo apie savo gyvenimo kelią. Jame nuskambėjo ir viena Vlado Požėlos mėgta Kelmės klebono Butkaus frazė: „Ne žmonės turi tarnauti kunigui, bet kunigas turi tarnaut žmogui, tikintiesiems. Ir turi pirma būti žmogumi, o tik paskui kunigu“. Manau, kad ši frazė puikiai tinka ir pačiam steigviliečiui, kurio pasiaukojimas karo metais ne vienam davė neįkainojamą galimybę išgyventi.
Laidotuvės
Kunigas Vladas Požėla mirė 1997 m. balandžio 10 d. Laidotuvės vyko balandžio 14 dieną Kužiuose. Gedulingas šv. Mišias kartu su 28 kunigais laikė vyskupas V. Michelevičius, pamokslą sakė kunigas V. Kaknevičius. Visi Mišių dalyviai netilpo pilnoje bažnyčioje, daug žmonių būriavosi šventoriuje. Tuo pat metu gedulingos šv. Mišios buvo aukojamos Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kuri taip pat buvo pilna žmonių. Po šv. Mišių žmonės laukė, kol karstas su velionių bus atvežtas iš Kužių ir pro bažnyčią palydėtas į Šiaulių Ginkūnų kapines. Prie kapo duobės pamokslą pasakė kunigas K. Butkus.
Prisiminimai
- Šiaulių teatro režisierius Antanas Samboras. 1941 m., giliai sukrėstas prasidėjusių žydų žudynių, subūrė bendraminčių grupę, tarp kurių buvo ir kunigas Vladas Požela. Šie žmonės visais įmanomais (ir neįmanomais) būdais gelbėjo žydus.
Samborų šeima bendravo su orkestro muzikanto Liudviko Aleksandravičiaus šeima. Jis buvo vedęs žydę, vardu Fania. Kartą Fania Aleksandravičienė, išėjusi pasivaikščioti su Samborų dukrele Dalia, buvo sulaikyta įtarus, kad juodaplaukė mažoji Dalia yra žydų vaikas. Tik po didelių pastangų ir ryžto Antanas Samboras atgavo savo dukrelę iš kalėjimo, tačiau Faniai išgelbėti prireikė kur kas daugiau laiko, pastangų ir geraširdžių žmonių pagalbos. Vladas Požela parūpino F. Aleksandravičienėi netikrus dokumentus. Fania buvo išvežta iš kalėjimo ir paslėpta pas patikimus žmones kaime. 1944 m. ją sulaikė ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Fania išgyveno ir po karo emigravo į Izraelį.
1980 m. už F. Aleksandravičienės gelbėjimą (jai prašant), Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti: Paulina Aleksandravičienė, Antanas ir Elžbieta Vanda Samborai, Juozas ir Ona Ibenskiai, kunigas Vladas Požela.
- Vladas Požela buvo kalėjimo kapelionas. Pasak išgyvenusių kalinių atsiminimų, Vlado Poželos suorganizuotas kalėjimo orkestrėlis buvo "kaip švyturio spindulys skęstančiam laivui nakties tamsoje".
- 1989 m. spaudos straipsnis "Jūsų vardas nebus užmirštas", kuriame rašoma apie Vlado Poželos gyvenimą, pateikiami jo išgelbėtų žmonių liudijimai
- 1993 m. spaudos straipsnis "Švyturys nakties tamsoje", skirtas Vlado Poželos 80 metų jubiliejui, jame taip pat pateikiami Vlado išgelbėtų žmonių liudijimai, prisiminimai
- Izoldos Poželaitės-Davis 1995 m. straipsnis apie kunigą Vladą Poželą
Galerija
Aleksandro Gaškos vestuvės su Mielyte 1930 m. Sėdi nuo kairės: Juozas Sasnauskas (iš Višeikių) su sūnumi Ignas Sasnauskas, nežinomas, tėvas Aleksandras Gaška ir Gaškienė, jaunieji. Už jaunosios stovi lauksodietė visuomenininkė Eleonora Bernotavičienė, už A. Gaškos - Eleonoros vyras Juozas Bernotavičius, šalia jo nežinomas Lauksodžio šaulys. Trečia nuo dešinės Emilija Sasnauskaitė-Stanevičienė iš Višeikių. Antra nuo kairės Kazė Poželaitė iš Bardiškių. Už Aleksandro Gaškos (tėvo) stovi (juoda suknia) Rozalija Leimontaitė-Poželienė iš Steigvilių
Linkuviai klierikai. Sėdi trys gavę šventinimus: Vladas Požela (1913-1997), P.Liepa, ir A.Jarašūnas, du než.;stovi dar negavę šventinimų klierikai: I.Simonaitis, Masilionis, O.Levanas, Čepanauskas, než., G.Grundskis, Kriaučiūnas, Jonas Pranevičius, P.Burkus, Skaringa, P.Kuzmickas, Lauganas, Uogintas. 1932-05-23
Vlado Poželos brolis Vytautas su dukra Irena ir kun. Sauliumi Paliūnu (centre) Linkuvos bažnyčioje, 1997 m.
Šaltiniai
- http://savb.lt/wp-content/uploads/2018/09/242.pdf?fbclid=IwAR2j7OdP1OD96dFH2LtIdJTqUWG8aQ1bxjQKrOmkt_UHrwj_-td7Ph7rMs0
- http://www.lpkts.lt/sites/default/files/89.pdf?fbclid=IwAR1k7OmUJwePmhRbij1Jfo2QLNfMH4tPT_tHy5JpiVrzMFfxlzA0_kG7dis
- http://kelmes.krastas.lt/?rub=1144521111&id=1520609948&pried=2018-03-10
- https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladas_Po%C5%BE%C4%97la
- http://www.baznycioszinios.lt/old/bz9708/708bl8.html
- https://gyvbudas.lrytas.lt/likimai/2018/04/23/news/sukreciantis-vaikystes-prisiminimas-tai-visa-gyvenima-liks-su-manimi--6060146/
- http://www.skrastas.lt/?data=2008-04-23&rub=1144745056&id=1288260027
- http://www.prodeoetpatria.lt/index.php/baznycia/66-ordinais-apdovanotieji-vyskupai-kunigai-ir-vienuoliai-seserys-ir-broliai
- http://savb.lt/lt/krastieciai/virtualios-parodos/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1918-m-iki-siu-dienu/dvasininkai/