Vladimiras Sviatoslavičius
| Vladimiras Sviatoslavičius rus. Владимир I Святославич | |
|---|---|
| Kijevo Rusios didysis kunigaikštis ir Naugardo kunigaikštis | |
| Vaizdas:Vladimir I of Kiev.PNG | |
| Riurikovičiai | |
|
| |
| Gimė | apie 960 m. Budutinas, prie Pskovo |
| Mirė | † 1015 m. liepos 15 d. Berestovas, prie Kijevo |
| Palaidotas | Kijevo Dešimtinės cerkvė, vėliau - nežinoma |
|
| |
| Tėvas | Sviatoslavas Igorevičius |
| Motina | Maluša |
| Sutuoktinis(-ė) | Rogneda Ana Bizantietė dar 4 nežinomos |
| Vaikai | |
| Kijevo Rusios didysis kunigaikštis | |
| Valdė | 978 m. birželio 11 d. - † 1015 m. liepos 15 d. |
| Pirmtakas | Jaropolkas Sviatoslavičius |
| Įpėdinis | Sviatopolkas Vladimirovičius |
| Naugardo kunigaikštis | |
| Valdė | 970 m. - † 988 m. |
| Pirmtakas | Sviatoslavas Igorevičius |
| Įpėdinis | Vyšeslavas Vladimirovičius |
|
| |
| Vikiteka | Vladimiras SviatoslavičiusVikiteka |
Vladimiras Sviatoslavičius (rus. Владимир I Святославич, dar žinomas kaip Šventasis Vladimiras, Vladimiras Krikštytojas, ~960-1015 m. liepos 15 d.) – Naugardo kunigaikštis (nuo 969 m.) bei Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 980 m.).
Sviatoslavo Igorevičiaus sūnus. Užvaldė viatičius, radimičius, kariavo su polovcais, jotvingiais. Rusios pietuose upių pakrantėse įrengė tvirtovių eilę, kad apsiginti nuo pečenegų. Sustiprino didžiojo kunigaikščio valdžią, 988-989 m. pakrikštijo Rusią[1].
Vaikai
- Vyšeslavas Vladimirovičius (~977-1010)
- Sviatopolkas Vladimirovičius (~979-1019)
- Iziaslavas Vladimirovičius (~978-1001)
- Jaroslavas Išmintingasis (~978-1054)
- Vsevolodas Vladimirovičius (983/984-1013)
- Predslava Vladimirovna
- Premislava Vladimirovna (-1015 m.)
- Mstislava Vladimirovna
- Mstislavas Vladimirovičius (~983-1036)
- Stanislavas Vladimirovičius (984/987-1015)
- Sudislavas Vladimirovičius (-1063)
- Sviatoslavas Vladimirovičius (~984-1015)
- Borisas Vladimirovičius (~986-1015)
- Glebas Vladimirovičius (~987-1015)
- Pozvizdas Vladimirovičius
- Marija Dobronega (-1087)
Šaltiniai
- ↑ Vladimiras Sviatoslavičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 330 psl.
| ||||||