Vladislavas Domarkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vladislavas Domarkas
Vladislavas-Domarkas.jpg
Akad. Vladislavas Domarkas apie 2000 m.

Gimė 1939 m. rugpjūčio 17 d.
Vėlaičiai, Kretingos raj.

Sutuoktinis(-ė)
Vaikai
  • Andrius Domarkas
  • 1969 m. lapkričio 28 d. Kaune
  • Evelina Domarkaitė-Meilienė
  • 1973 m. kovo 20 d. Kaune

Veikla
mokslinė, išradybinė, mokslo organizacija, politinė
Sritis ultragarsas, aukštasis mokslas
Pareigos
  • 1961-1967 KPI Ultragarso laboratorijos inžinierius, mokslinis bendradarbis
  • 1967-1980 KPI Radioelektronikos fakulteto vyr. dėstytojas, docentas, profesorius
  • 1979-1980 KPI Radijo prietaisų katedros vedėjas
  • 1980-1983 KPI KPI prorektorius
  • 1983-1992 KPI / KTU rektorius
  • 1992-1993 KPI Radioelektronikos fakulteto profesorius
  • 1993-1994 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotojas
  • 1994-1996 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras
  • 1997-2013 KTU Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorius; 2001-2009 m. šios katedros vedėjas

Išsilavinimas

  • 1956-1961 Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetas


  • 1967 Technikos mokslų kandidatas

  • 1977 Technikos mokslų daktaras (habilituotas)

Žinomas už kaip Ultragarso mokslininkas, mokslo organizatorius
Nuopelnai ...

Vladislavas Domarkas (1939 m. rugpjūčio 17 d. Vėlaičiuose, Kartenos valsčius, Kretingos raj. - 2016 m. vasario 29 d. Kaune) – radijo inžinierius, mokslo, visuomenės ir politinis veikėjas, rektorius, ministras, LMA akademikas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai — Jonas Domarkas (1903 m. Vėlaičiuose, Kretingos raj. - 1974 m. Kartenoje); — Barbora Domarkienė (Mačiulskytė, 1907 m. Anužiuose, Kretingos raj. - 1950 m. Kartenoje). Iki kolektyvizacijos tėvai gerai tvarkėsi savo nedideliame ūkyje (turėjo 14 ha žemės, iš kurios dirbamos – 9 ha) ir įpratino savo vaikus nuo mažens atsakingai dirbti žemės ūkio darbus. Mirus pirmajai žmonai, 1951 m. tėvas vedė antrą kartą. Pamotė Petronelė Domarkienė (Spučytė, 1912 m. Aleksandrave, Kretingos raj. - 2001 m. Kartenoje).

Seserys ir brolis — Ksavera Domarkaitė (Šimaitienė, 1937-12-13 Vėlaičiuose - 2007-11-23 Žiežmariuose) baigė prancūzų kalbos studijų programą Vilniaus valstybiniame universitete ir dirbo mokyklose; — Stasė Domarkaitė (Vaičienė, g. 1954-04-24 Vėlaičiuose) baigė Klaipėdos aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir iki pensijos dirbo įvairiose institucijose; — Kazimieras Domarkas (g. 1947-03-10 Vėlaičiuose) baigė Rietavo žemės ūkio technikumą. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, jis Skuodo raj. Aleksandrijoje įkūrė AB „Žemaičių virvės“ ir iki šiol vadovauja šiai bendrovei.

Žmona — (nuo 1964 m. birželio mėn. 20 d.) Stanislava Domarkienė (Sakalauskaitė, 1940-04-21 Talkoniuose, Pasvalio raj. – 2015-10-23 Kaune), gydytoja kardiologė (KMI, 1957-1963), habilituota medicinos mokslų daktarė ((1994)), profesorė (1995), nuo 1969 m. iki išėjimo į pensiją 2005 m. dirbo Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institute.

Vaikai – Andrius Domarkas (g. 1969-11-28 Kaune), radijo inžinierius (KPI, 1987-1994), verslininkas; — Evelina Domarkaitė (Meilienė, g. 1973-03-20 Kaune), ekonomistė (KPI, 1992-1999), ekonomikos mokslų daktarė (2009), docentė (2010), dirba Kauno technologijos universitete.
Anūkės — Viktorija, Gabrielė ir Deimantė, Laima.

Moksleivio ir studijų metai

1945 m. V. Domarkas pradėjo lankyti už pusantro kilometrų nuo namų įsikūrusią pradinę mokyklą Balsiškių kaime, o ją baigęs mokėsi Kartenos aštuonmetėje mokykloje, kuri tuo laikotarpiu peraugo į vidurinę mokyklą. Vidurinėje mokykloje mėgstamiausi dalykai buvo fizika ir matematika. Vienuoliktoje klasėje net teko atstovauti Kretingos rajono mokyklas respublikinėje moksleivių fizikos olimpiadoje.

1956 m. baigė Kartenos vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultetą, kur studijavo tuo metu prestižinę radiotechnikos specialybę.

Visus studijų metus gyveno bendrabutyje. Dėl bendrabučių trūkumo, tuo metu gyvenimo bendrabutyje sąlygos buvo blogos. Pavyzdžiui, pirmajame kurse teko gyventi viename kambaryje su penkiolika kitų bendrakursių. Tačiau lėšų gyventi kitokiomis sąlygomis tuo metu nebuvo. Aukštesniuose kursuose gyvenančių viename kambaryje studentų skaičius palaipsniui mažėjo. Už labai gerą mokymąsi V. Domarkas visą studijų laiką gaudavo padidintą stipendiją. Be to, baigiant ketvirtą kursą, puse laboranto etato jis buvo priimtas dirbti KPI Ultragarso laboratorijoje. Tokiu būdu jis užsitikrindavo pragyvenimo lėšas.

Jau pirmaisiais studijų metais įsijungė į studentiškąją visuomeninę ir mokslinę veiklą. Pirmajame kurse dainavo tuo metu įsikūrusiame KPI vyrų chore. Vėliau, aktyviai įsijungęs į studentų mokslinės draugijos (SMD) veiklą, šį chorą paliko.

Studentiškuosius mokslinius tyrimus vykdė KPI Ultragarso laboratorijoje (dabar – prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas). Be to, aktyviai dalyvavo ir SMD organizacinėje veikloje: porą metų buvo Elektrotechniko fakulteto SMD tarybos pirmininkas.

Akademinė ir mokslinė veikla technikos mokslų srityje

1961 m. su pagyrimu baigęs KPI ir įgijęs radijo inžinieriaus kvalifikaciją Vladislavas buvo paliktas dirbti Ultragarso laboratorijoje, kur pirmaeilėse inžinieriaus ir vyresniojo inžinieriaus pareigose bei būdamas stacionarinėje aspirantūroje (1964–1967 m.) dirbo iki 1967 m.

1967 m. apgynęs kandidatinę disertaciją „Diapozoninės ultragarsinės interferometrinės sistemos tyrimas ir jos taikymas ultragarso dispersijai kai kuriuose skysčiuose matuoti“ (vadovas fizikos-matematikos mokslų kandidatas, docentas Enrikas Jaronis), Vladislavas Domarkas KPI Radioelektronikos fakultete pradėjo dirbti pirmaeilėse dėstytojo pareigose, kur, praeidamas vyresniojo dėstytojo, docento ir profesoriaus pakopas bei vadovaudamas Radijo prietaisų katedrai (1979–1980 m.) dirbo iki 1980 m. Pagrindiniai jo dėstomi dalykai buvo „Radiotechninės sistemos“ ir „Informacijos perdavimo ir priėmimo radiotechninės sistemos“.

1969 m. V. Domarkui buvo suteiktas docento mokslo vardas.

Dirbdamas pedagoginį darbą, tęsė mokslinę veiklą Ultragarso laboratorijoje. Keletą metų buvo Ultragarso diegimo pramonėje žinybinės laboratorijos mokslinis vadovas.

Apibendrindamas mokslinės veiklos rezultatus, 1977 m. apgynė daktaro disertaciją „Matavimo pjezoelektrinių keitiklių teorija ir jų kūrimo principai“ (Lietuvos mokslo taryba 1993 m. kovo 23 d. už šią disertaciją nostrifikavo technikos mokslų habilituoto daktaro mokslo laipsnį).

To laikotarpio mokslinės veiklos rezultatai buvo įvertinti 1976 m. suteikiant Lietuvos valstybinės premijos laureato vardą už pjezoelektrinių keitiklių tyrimus ir jų taikymą ultragarsinių matavimų technikoje (kartu su R. J. Kažiu) ir 1988 m. suteikiant Lietuvos Ministrų Tarybos premijos laureato vardą už šiuolaikinės ultragarsinės diagnostinės medicininės aparatūros sukūrimą ir įdiegimą į gamybą (kartu su Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo instituto darbuotojais).

Vadovauta ruošiant 11 kandidatinių disertacijų, kurios buvo sėkmingai apgintos. Apiforminta 50 išradimų. 1977-1978 m. 10 mėnesių stažavosi ultragarso srityje JAV Kalifornijos (Santa Barbara) ir Stenfordo universitetuose.

1980 m. KPI taryba suteikė V. Domarkui profesoriaus vardą.

1980 m. KPI rektoriaus įsakymu paskirtas KPI prorektoriumi mokymo ir auklėjimo reikalams. Šias pareigas ėjo iki 1983 m.

1983 m. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymu buvo paskirtas Kauno politechnikos instituto (KPI) rektoriumi. Šias pareigas ėjo iki 1990 m., o tais metais reorganizavus KPI į Kauno technologijos universitetą (KTU), iki 1992 m. vykdė pirmojo KTU rektoriaus pareigas.

19921993 m. jis tęsė pedagoginį darbą KTU Radioelektronikos fakultete.

1985 m. V. Domarkas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Technikos skyriaus nariu korespondentu; nuo 2011 m. Lietuvos mokslų akademijos akademikas. Nuo 2014 m. Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas.

Valstybinė veikla

1985-1990 m. Vladislavas Domarkas buvo LTSR Aukščiausiosos Tarybos deputatas.

1993 m. Vladislavas Domarkas buvo paskirtas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotoju ir juo dirbo apie metus laiko. Dirbant šioje ministerijoje teko vadovauti Lietuvos derybinėms delegacijoms, rengiant sutartis dėl valstybės sienų su Baltarusija, Latvija ir Rusija delimitavimo, dėl kaimyninio bendradarbiavimo su Lenkija ir kt. Šios ministerijos siuntimu 1994 m. liepos mėn. 20-dešimt dienų stažavosi Korėjos Respublikos centriniame valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo institute Seule. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 1994 m. Vladislavui Domarkui buvo suteiktas Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinis rangas.

1994 m. išskaidžius iki tol veikusią Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministeriją į Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijas, V. Domarkas buvo paskirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru. Tas pareigas jis ėjo iki 1996 m. pabaigos.

Jau nebūdamas ministras, dalyvavo PHARE programoje „Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje“, kurią vykdant vadovavo grupei, ruošusiai pirmojo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo projektą. Šis įstatymas Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas 2000 m.

Kita specializacija

Įvertinant patirtį administravimo srityje, po darbo Švietimo ir mokslo ministerijoje V. Domarkas buvo pakviestas dirbti KTU Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedroje. Iki 2001 m. šioje katedroje jis dirbo profesoriumi, 2001-2009 m. ėjo ir katedros vedėjo pareigas, o nuo 2009 m. iki išėjimo į pensiją 2013 m. vėl dirbo profesoriumi.

1998 m. viešojo administravimo srityje 4 mėnesius stažavosi JAV Techsaso universitete. Nuo tų metų iki 2010 m. jis buvo Amerikos viešojo administravimo asociacijos narys. Jo dėstomi dalykai viešojo administravimo magistro programoje buvo „Valstybės valdymo institucijų sąveika“ ir „Viešojo valdymo organizacijų teorijos“; bakalauro programoje „Viešojo administravimo organizacijų teorijos“. (žr. poskyrį „Mokslinė produkcija“)

Jis buvo mokslinio žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ steigimo iniciatyvinės grupės narys. Žurnalas pradėtas leisti 2002 m. Oficialūs šio žurnalo steigėjai buvo KTU ir Mykolo Romerio universitetas (tada – Lietuvos teisės universitetas). Pirmuosius dešimt šio žurnalo leidimo metų V. Domarkas buvo KTU atstovaujantis vyriausiasis redaktorius.

Mokslinė produkcija

Svarbiausi darbai iš ultragarsinių matavimų ir pjezoelektrinių keitiklių. Apie tyrimų šioje srityje rezultatus parašė apie 150 mokslinių straipsnių, yra 50 išradimų autorius. Iš viso ultragarso ir viešojo administravimo tematika šalies ir užsienio leidiniuose V. Domarkas yra paskelbęs apie 200 mokslinių straipsnių. Su buvusiais jo vadovautais aspirantais yra išleidęs dvi knygas. Be to, yra parašęs atskirus skyrius septynioms autorių kolektyvų išleistoms knygoms. 1984–1993 m. buvo mokslinio žurnalo „Ultragarsas“ vyriausiasis redaktorius.

Jam vadovaujant parengta ir apginta 14 technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertacijų (Rymantas Jonas Kažys - 1970, JJosif Guščia - 1973, Eugenijus Pileckas - 1974, Pranas Bernardas Milius - 1975, Algis Mašonis - 1975, Stanislovas Sajauskas - 1975, Algimantas Petrauskas - 1975, Vladimir Danilov - 1982, Kazimieras Šeštokas - 1982, Viačeslav Ananjev - 1983, Jurij Šmakov - 1983, Boris Fiks - 1985, Alfonsas Vladišauskas - 1986, Konstantas Vainauskas - 1986) ir 2 technikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijos (Rymantas Jonas Kažys - 1980, Eugenijus Pileckas - 1985) bei viena vadybos ir administravimo mokslo krypties daktaro disertacija (Vita Juknevičienė - 2014).

Įvertinimas

  • 1967 m. technikos mokslų kandidato disertacija. Lietuvos mokslo taryba 2008-11-25 nostrifikavo daktaro laipsnį
  • 1970 m. KPI tarybos suteiktas docento vardas. Lietuvos mokslo taryba 2008-11-25 nostrifikavo technologijos mokslų docento vardą
  • 1976 m. Lietuvos TSR valstybinės premijos laureatas
  • 1977 m technikos mokslų daktaro disertacija. Lietuvos mokslo taryba 1993-03-23 nostrifikavo technikos mokslų habilituoto daktaro laipsnį
  • 1980 m. KPI tarybos suteiktas profesoriaus vardą. Lietuvos mokslo taryba 1993-03-23 nostrifikavo technikos mokslų profesoriaus vardą
  • 1988 m. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos premijos laureatas
  • 1985-1990 m. LTSR Aukščiausiosos Tarybos deputatas
  • 1985 m. Lietuvos mokslų akademijos Technikos skyriaus narys korespondentas
  • 1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinis rangas
  • 2003 m. suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas
  • 2005 m. už bendradarbiavimo tarp Vokietijos ir Lietuvos skatinimą švietimo srityje apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos Heseno žemės ordinu
  • 2011 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys
  • 2013 m. apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu
  • 2014 m. Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas

Pomėgiai

Šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis (kompiuteriai, televizija) teikiama informacija; statybos ir remonto bei aplinkos tvarkymo darbai.

Bibliografija

Knygos ir knygų skyriai autorių kolektyvų išleistoms knygoms

  • V. Domarkas, R. J. Kažys. Kontrolės ir matavimo pjezoelektriniai keitikliai (rusų k.). Leidykla „Mintis“, Vilnius, 1975, 255 p.
  • V. Domarkas, E. Pileckas. Ultragarsinė echoskopija (rusų k.). Leidykla „Mašinostroenije“, Leningradas, 1988, 277 p.
  • V. Domarkas. Lithuanian Scientific Potential: New Tasks and Problems of European Integration. Transformation, Co-operation, and Conversion. NATO ASI Series: Science and Technology Policy. Ed. by K. Prunskienė and E. Alvater. Kluwer Academic Publishers, 1996, p. 19-23.
  • V. Domarkas. Tarptautiniai santykiai – pasaulio bendruomenės dinamiško vystymosi išraiška. Užsienio politikos procesas. Kn. Šiuolaikinė valstybė. Sudarytojas. J. Matakas, moksliniai redaktoriai V. Domarkas ir R. Jasiulevičienė. Leidykla „Technologija“, Kaunas, 1999, p. 417-496.
  • V. Domarkas. Viešasis administravimas organizacijų teorijos kontekste. Kn. Viešasis administravimas. Ats. red. A. Raipa. Leidykla „Technologija“, Kaunas, 1999, p. 88-126.
  • V. Domarkas, D. Gineitienė. Visuomeninių organizacijų ir administravimo institucijų sąveika. Kn. Viešojo sektoriaus institucijų administravimas. Ats. red. S. Puškorius. Lietuvos teisės universiteto leidykla, Vilnius, 2002, p. 199-246.
  • V. Domarkas. Valstybės tarnautojų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas. Kn.: Valstybės tarnyba Lietuvoje. Sudarytojai K. Masiulis ir A. Krupavičius. Vilnius: Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2007, p. 145-195.
  • V. Domarkas. Naujųjų viešojo administravimo raidos tendencijų kritinė analizė. Kn. Naujoji viešoji vadyba. Ats. red. A. Raipa. Leidykla „Technologija“, Kaunas, 2007, p. 6-24.
  • V. Domarkas. Elektroninė valdžia viešajame valdyme. Kn.: Įvadas į viešąjį valdymą. Ats. red. A. Raipa. Leidykla „Technologija“, Kaunas, 2009, p. 151-162.
Postas
Prieš tai:
Dainius Trinkūnas
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras
1994 - 1996
Po to:
Zigmas Zinkevičius

Šaltiniai

Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Vladislavu Domarku.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: