Vladislovas Tiškevičius II
Vladislovas Tiškevičius II lenk. Władysław Tyszkiewicz | |
---|---|
Tiškevičiai | |
Lelija (herbas) | |
| |
Gimė | 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje |
Mirė | † 1936 m. rugsėjo 21 d. Lentvaryje |
| |
Tėvas | Juozapas Tiškevičius II |
Motina | Sofija Horvataitė |
Sutuoktinis(-ė) | Marija Kristina Aleksandra Liubomirska |
Vaikai |
Sofija Rožė Marija |
Vladislovas Tiškevičius (lenk. Władysław Tyszkiewicz, 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje – 1936 m. rugsėjo 21 d. Lentvaryje) – Lietuvos-Lenkijos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Teisininkas, gydytojas odontologas, visuomenės veikėjas, kolekcininkas, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos. [1] Tėvas Juozapas Tiškevičius II. Motina Sofija Horvataitė. Broliai Aleksandras Tiškevičius III, Antanas Tiškevičius, Juozapas Tiškevičius IV, Feliksas Tiškevičius.
1892 m. vedė kunigaikštytę Mariją Kristiną Aleksandrą Lubomirską (1871 m. Krokuvoje – 1958 m. sausio 8 d. Romoje).
Vaikai:
- Sofija Rožė Marija Tiškevičiūtė-Potocka (Zofia Róża Maria Tyszkiewicz-Potocka, 1893 m. vasario 8 d. Varšuvoje – 1989 m. rugsėjo 25 d. ten pat), studijos apie grafų Tiškevičių giminę autorė
- Steponas Eugenijus Marija Tiškevičius (Stefan Eugeniusz Maria Tyszkiewicz, 1894 m. lapkričio 24 Varšuvoje – 1976 m. vasario 1 d. Londone), Lentvario dvarininkas, Maltos riterių ordino tarybos narys. 1940 m. Kaune suimtas, 1941 m. išvežtas į Maskvos kalėjimą. Paleistas pasitraukė į Vakarus, gyveno Anglijoje. 1917 m. vedė Eleną fon Leichtenberg Romanovskają (Elena ks. von Leuchtenberg ks. Romanovskaya, 1892 m. sausio 15 d. Nicoje – 1971 m. vasario 6 d.) Duktė – Natalija Rožė Marija Tiškevičiūtė (Natalia Róża Maria Tyszkiewicz, g. 1921 m. sausio 16 d. Varšuvoje).
- Rozalija Rožė Tiškevičiūtė-Micielska (Rozalia Róża Tyszkiewicz-Mycielska, g. 1897 m. balandžio 10 d. Varšuvoje)
- Eugenijus Stanislovas Marija Tiškevičius (Eugeniusz Stanisław Maria Tyszkiewicz, g. 1901 m. sausio 21 d. Varšuvoje). 1925 m. vedė dvarininko Aleksandro Naryškino dukterį Olgą fon Roitern (Olga von Reutern) (g. 1897 m. birželio 5 d. Iroje, Rusija). Vaikai: Alicija Tiškevičiūtė Lagerstriom (Alicja Tyszkiewicz-Lagerström, g. 1928 m. spalio 9 d. Vilniuje); Marija Kristina Tiškevičiūtė (Maria Krystyna Tyszkiewicz, g. 1930 m. vasario 25 d. Vilniuje); Klementina Tiškevičiūtė-Šimaniak (Klementyna Tyszkiewicz-Szymaniak, g. 1933 m. lapkričio 18 d. Vilniuje); Olga (Tiškevičiūtė Lalerstet (Olga Lallerstedt, g. 1935 m. lapkričio 14 d. Lentvaryje); Eugenijus Tiškevičius (Eugeniusz Tyszkiewicz, g. 1935 m. lapkričio 14 d. Lentvaryje, gyveno JAV).
Valdos
Iš tėvo paveldėjo Lentvario dvarą. Jį 1899 m. perstatė, praplėtė parką, rūpinosi bažnyčios statyba. Dvarą paveldėjo sūnus Eugenijus Stanislovas Marija Tiškevičius.
Veikla
Teisininkas, gydytojas odontologas. Dalyvavo Pramonės ir prekybos rėmimo draugijos Varšuvos skyriaus veikloje, buvo renkamas jo pirmininku. Už pasisakymus prieš caro patvaldystę, 1905-1906 m. buvo ištremtas į uižsienį ir apsigyveno Italijoje. Po amnestijos grįžo į Rusiją, 1906 m. buvo išrinktas Rusijos Dūmos (tarybos) nariu.
Lentvaryje įkūrė vaikų darželį, 1897-1926 m. buvo pagrindinis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios fundatorius.
Gyvendamas Milane įkūrė antikvariatą, surinko didelę kultūros, meno ir mokslo vertybių kolekciją, kurią vėliau parvežė į Lentvarį. Siekdamas su meno rinkiniais supažindinti visuomenę, 1907 m. Vilniuje įsteigė Mokslo ir meno muziejaus draugiją, į kurios veiklą įtraukė brolius Antaną ir Juozapą Tiškevičius, architektą Tadeušą Rostvorovskį, grafą Marijoną Broel-Pliaterį, archeologą Vandaliną Šukevičių, dailininką Boleslovą Mykolą Rusecką. Muziejuje buvo eksponuojami archeologijos, numizmatikos, etnografijos ir dailės rinkiniai, kuriuos dovanojo draugijos nariai-steigėjai bei rėmėjai. Didžiąją dalį rinkinių sudarė V. Tiškevičiaus paaukota Vakarų Europos tapybos darbų kolekcija. Čia buvo egiptiečių, graikų, etruskų, romėnų senienų, įvairių rankraščių ir knygų rinkinių, mokslo istorijai vertingų eksponatų. 1914 m. draugija susiliejo su Vilniaus lenkų mokslo bičiulių draugija, kurios meno rinkinius 1941 m. perėmė Lietuvos dailės muziejus.
Lentvaryje saugotos kolekcijos didelę dalį tarpukariu išvežė į Varšuvą. Didžioji jos dalis buvo sunaikinta 1944 m. Varšuvos sukilimo prieš vokiečius metu.
Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės karo sanitarijos tarnyboje.
Palaidotas Lentvario bažnyčioje.
Šaltiniai
- Jolanta Širkaitė. Vladislovas Tiškevičius – kolekcionierius bei Vilniaus mokslo ir meno muziejaus kūrėjas. – Mokslas ir gyvenimas, 1991, Nr. 11, p. 14-14.
- Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai. – Pajūrio naujienos, 1995, rugpj. 24, p. 2.
- Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičia. – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. Kretinga (Klaipėda: Druka), 2010, p. 11.
Nuorodos
|
|