Vladislovas Tiškevičius II

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vladislovas Tiškevičius II
lenk. Władysław Tyszkiewicz
Tiškevičiai
Lelija (herbas)
Lelija (herbas)

Gimė 1865 m. birželio 26 d.
Kretingoje
Mirė 1936 m. rugsėjo 21 d. (71 m.)
Lentvaryje

Tėvas Juozapas Tiškevičius II
Motina Sofija Horvataitė
Sutuoktinis(-ė) Marija Kristina Aleksandra Liubomirska
Vaikai

Sofija Rožė Marija
Steponas Eugenijus Marija
Rozalija Rožė
Eugenijus Stanislovas Marija

Vladislovas Tiškevičius (lenk. Władysław Tyszkiewicz, 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje1936 m. rugsėjo 21 d. Lentvaryje) – Lietuvos-Lenkijos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Teisininkas, gydytojas odontologas, visuomenės veikėjas, kolekcininkas, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjas.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos. [1] Tėvas Juozapas Tiškevičius II. Motina Sofija Horvataitė. Broliai Aleksandras Tiškevičius III, Antanas Tiškevičius, Juozapas Tiškevičius IV, Feliksas Tiškevičius.

1892 m. vedė kunigaikštytę Mariją Kristiną Aleksandrą Lubomirską (1871 m. Krokuvoje1958 m. sausio 8 d. Romoje).

Vaikai:

Valdos

Iš tėvo paveldėjo Lentvario dvarą. Jį 1899 m. perstatė, praplėtė parką, rūpinosi bažnyčios statyba. Dvarą paveldėjo sūnus Eugenijus Stanislovas Marija Tiškevičius.

Veikla

Teisininkas, gydytojas odontologas. Dalyvavo Pramonės ir prekybos rėmimo draugijos Varšuvos skyriaus veikloje, buvo renkamas jo pirmininku. Už pasisakymus prieš caro patvaldystę, 1905-1906 m. buvo ištremtas į uižsienį ir apsigyveno Italijoje. Po amnestijos grįžo į Rusiją, 1906 m. buvo išrinktas Rusijos Dūmos (tarybos) nariu.

Lentvaryje įkūrė vaikų darželį, 1897-1926 m. buvo pagrindinis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios fundatorius.

Gyvendamas Milane įkūrė antikvariatą, surinko didelę kultūros, meno ir mokslo vertybių kolekciją, kurią vėliau parvežė į Lentvarį. Siekdamas su meno rinkiniais supažindinti visuomenę, 1907 m. Vilniuje įsteigė Mokslo ir meno muziejaus draugiją, į kurios veiklą įtraukė brolius Antaną ir Juozapą Tiškevičius, architektą Tadeušą Rostvorovskį, grafą Marijoną Broel-Pliaterį, archeologą Vandaliną Šukevičių, dailininką Boleslovą Mykolą Rusecką. Muziejuje buvo eksponuojami archeologijos, numizmatikos, etnografijos ir dailės rinkiniai, kuriuos dovanojo draugijos nariai-steigėjai bei rėmėjai. Didžiąją dalį rinkinių sudarė V. Tiškevičiaus paaukota Vakarų Europos tapybos darbų kolekcija. Čia buvo egiptiečių, graikų, etruskų, romėnų senienų, įvairių rankraščių ir knygų rinkinių, mokslo istorijai vertingų eksponatų. 1914 m. draugija susiliejo su Vilniaus lenkų mokslo bičiulių draugija, kurios meno rinkinius 1941 m. perėmė Lietuvos dailės muziejus.

Lentvaryje saugotos kolekcijos didelę dalį tarpukariu išvežė į Varšuvą. Didžioji jos dalis buvo sunaikinta 1944 m. Varšuvos sukilimo prieš vokiečius metu.

Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės karo sanitarijos tarnyboje.

Palaidotas Lentvario bažnyčioje.

Šaltiniai

  1. LTE, 11 t. 325 psl.
  • Jolanta Širkaitė. Vladislovas Tiškevičius – kolekcionierius bei Vilniaus mokslo ir meno muziejaus kūrėjas. – Mokslas ir gyvenimas, 1991, Nr. 11, p. 14-14.
  • Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai. – Pajūrio naujienos, 1995, rugpj. 24, p. 2.
  • Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičia. – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. Kretinga (Klaipėda: Druka), 2010, p. 11.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: