Wojciech Jaruzelski

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Voicechas Jaruzelskis)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Voicechas Jaruzelskis
Wojciech Jaruzelski 1980s.jpg

Gimė 1923 m. liepos 6 d.
Kuruvas

Tautybė lenkas

Veikla
komunistinės Lenkijos karinis ir politinis veikėjas
Pareigos buvęs LLR Gynybos ministras, Ministras pirmininkas ir šalies Prezidentas
Parašas
Wojciech Jaruzelski - signature.PNG

Voicechas Jaruzelskis (lenk. Wojciech Witold Jaruzelski, g. 1923 m. liepos 6 d. Kuruve, Liublino vaivadija) – Lenkijos karinis ir valstybės veikėjas, armijos generolas (1973 m.), buvęs LLR gynybos ministras (19691983 m.), (, ministras pirmininkas (1981–1985 m.), Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LJDP) pirmasis sekretorius (19811989 m.), LLR Valstybės tarybos pirmininkas (1985–1989 m.), paskutinis komunistinės LLR prezidentas (1989 m.) ir pirmasis Lenkijos Respublikos prezidentas (1989–1990 m.).

Turinys

Biografija

Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui su šeima pasitraukė į Vilnių. Okupavus Lietuvą visi buvo deportuoti į Sibirą, Altajaus kraštą. 1943 m. įstojo į TSRS gilumoje suformuotą generolo Z.Berlingo armiją.[1] 1-osios lenkų armijos sudėtyje dalyvavo užimant Varšuvą, vėliau - mūšiuose su Armija Krajova.

Po karo baigė Aukštąją pėstininkų mokyklą ir Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo akademiją. Karjeros laiptais sparčiai pradėjo kilti po to, kai 1956 m. atgal į TSRS buvo atšauktas maršalas Konstantinas Rokosovskis, iki tol buvęs LLR gynybos ministru. Tarnybos metu V.Jaruzelskis užėmė aukščiausias pareigas Lenkijos kariuomenėje – 19601965 m. buvo Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas, Generalinio štabo viršininkas (1965–1968 m.), Nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas (19621968 m.) , ministras (1968–1983 m.). 1968 m. dalyvavo įvedant Varšuvos sutarties kariuomenę ir malšinant Prahos pavasarį.

Nuo 1981 m. – LLR ministras pirmininkas, LJDP I-asis sekretorius, LLR Valstybės tarybos pirmininkas. 1981 m. gruodžio 13 d. įvedė Lenkijoje karinę padėtį. Jos metu virš 10 000 „Solidarumo“ aktyvistų buvo areštuota (tame tarpe ir Lechas Valensa).

Buvo vienas „apvalaus stalo“ derybų su opozicija iniciatorių. Po šių derybų politinė sistema Lenkijoje pradėjo sparčiai keistis – legalizuotas „Solidarumas“, įkurtas dviejų rūmų parlamentas (Seimas ir Senatas), įsteigtas vykdomosios valdžios vadovo – prezidento – postas. V.Jaruzelskis 1989 išrinktas šalies prezidentu, juo buvo iki 1990 m.

V.Jaruzelskis 2006 m.

Postkomunistinėje Lenkijoje nekart bandyta patraukti V.Jaruzelskį atsakomybėn už veiksmus, būnant šalies vadovu.[2]


Papildoma informacija

  • Išleido dvi knygas „Karinė padėtis. Kodėl?“ ir „Protingai išsiskirti“.
  • Lenkijos savaitraščio „Polytika“ apklausoje išrinktas į dešimtuką „Šimtas XX-ojo amžiaus lenkų“ (pirmasis sąraše – Jonas Paulius II.

Nuorodos


Šaltiniai


Postas
Prieš tai:
Boleslavas Bierutas (iki 1952 m.)
Lenkijos prezidentas
19891990
Proporzec Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej.svg
Po to:
Lechas Valensa
Postas
Prieš tai:
Henrikas Jablonskis
LLR Valstybės tarybos pirmininkas
19851989
State Flag of PRL v1.svg
Po to:
Taryba panaikinta
Postas
Prieš tai:
Juzefas Pinkovskis
LLR Ministrų tarybos pirmininkas
19811985
State Flag of PRL v1.svg
Po to:
Zbignevas Mesneris
Postas
Prieš tai:
Stanislavas Kania
Lenkijos jungtinės darbininkų partijos pirmasis sekretorius
19811989
POL PZPR logo.svg
Po to:
Mečislavas Rakovskis


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: