Voivodinos istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Europos regionai:
Vojvodina / Војводина
Bač, view of the fortress and the town.jpg
Šalis Serbija (Voivodina), Rumunija, Vengrija, Kroatija
Tautos mišrus
Valstybingumas IX, XI, XVI a.
Miestai Novi Sad
SerbiaPoliticalDivision.png
Voivodinos istoriniai regionai:
Baranja, Bačka, Banatas, Sremas

Voivodinos istorija - Voivodinos, istorinio Europos regiono, istorija. Šiuo metu jis yra administruojamas keleto valstybių. Didelę jo dalį sudaro Serbijoje esanti Voivodina, tačiau taip pat gretimos teritorijos Rumunijoje, Vengrijoje, Kroatijoje. Pati Voivodina dalinama į keturis regionus: Baranja yra Vengrijoje ir Kroatijoje, Sremas - Serbijoje ir Kroatijoje, Bačka - Serbijoje, o Banatas - Serbijoje ir Rumunijoje.

Seniausiais laikais regiono istorija buvo susijusi su Panonijos istorija. Viduramžiais iki X a. regionui didžiausios įtakos turėjo Bulgarija, o X-XIX a. - Vengrijos karalystė. Tačiau per šį ilgą laiką buvo keletas sporadiško valstybingumo laikotarpių, kuomet čia egzistavo savarankiškos kunigaikštystės: tai įvyko IX, XI, XV ir XVI a. Nuo XV a. į teritoriją ėmė keltis serbai, kurie bėgo iš pietų, nuo Osmanų imperijos grėsmės.

XX a. pradžioje pirmą kartą kartu su Serbija atsidūrė viename valstybiniame junginyje, Jugoslavijos Karalystėje. Vėliau kaip Serbijos autonominė provncija buvo Jugoslavijos SFR, Jugoslavijos FR, Serbijai ir Juodkalnijai, o nuo 2006 m. - nepriklausomoje Serbijos valstybėje.

Turinys

Senovės istorija

Pagrindinis straipsnis – Panonijos istorija.

Geografiškai regionas yra pietinėje Panonijos dalyje, todėl iki VIII a. regiono istorija artimai susijusi su Panonijos istorija. Nuo seniausių laikų regionas priklausė Dakijai, vėliau Romos imperijai (Panonijos provincijai). Valdant romėnams Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica) buvo viena iš keturių imperijos sostinių, o šeši imperatoriai gimė jame arba jo apylinkėse.

Po Romos imperijos žlugimo Voivodinos teritorija priklausė Hunų imperijai, Avarų chanatui, Gepidų karalystei. Slavai (įskaitant ir serbus) įsikurė šiandieninėje Voivodinoje VI ir VII amžiais.

Bizantijos ir Bulgarijos sudėtyje (VIII-IX a.)

Vėliau regionas atiteko Bizantijos imperijai, IX a. - Bulgarijai.

IX amžiuje regioną valdė Bulgarų kunigaikščiai Salanas ir Gladas. Salano rezidencija buvo Titelyje.

Vengrijos sudėtyje (X-XVI a.)

Nuo X a. čia įsigalėjo madjarai ir Vengrijos karalystė. Svarbūs vietiniai valdovai taip pat buvo Ahtumas ir Sermonas, valdę XI amžiuje.

Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad dabartinę Voivodiną valdė serbų karalius Stefanas Dragutinas (1282-1316) ir jo sūnus Vladislavas II (1316-1325).

Vojvodina-orn.png
Voivodinos istorija
Panonijos istorija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Salanas, Gladas > Achtumas, Sermonas
Vengrijos karalystė
Sirmijos karalystė, Aukštutinė Sirmija
Jovanas Nenadas
Habsburgų monarchija
(Serbų Voivodina ir Tamiš Banatas)
Jugoslavijos karalystė (Banatas, Bačka ir Baranja, Dunojaus Banatas)
Banatas (1941–1944)
Jugoslavija (Voivodinos Autonominė Provincija)
Serbija (Voivodina)
Istoriniai regionai:
Baranja, Bačka, Banatas, Sremas
Pagrindiniai straipsniai – Serbijos despotatas ir Jovanas Nenadas.

Po to, kai Serbiją (1459) metais užkariavo Otomanų imperija, prasidėjo masinės serbų migracijos į regioną. Vėliau serbų despotai valdė kai kurias Voivodinos dalis kaip Vengrijos karalių vasalai. Despotų rezidencija buvo šiandieniniame Kupinovo, Sreme.

1526 metais Jovanas Nenadas, serbų samdinių lyderis, įtvirtino savo valdžią Bačkoje, šiauriniame Banate ir mažoje dalyje Sremo. Jis sukūrė efemerinę nepriklausomą valstybę su sostine Suboticoje. Savo galios viršūnėje Jovanas Nenadas skelbėsi esąs „Serbijos imperatorius“. Pasinaudodami labai neaiškia karine ir politine situacija, Vengrijos didikai sujungė savo pajėgas, nukreipė jas prieš Nenadą ir nugalėjo serbų būrius 1527 vasarą. Pats „imperatorius“ buvo nužudytas, o jo valstybė žlugo.

Osmanų ir Vengrijos sudėtyje (XVI-XIX a.)

1568 m. kraštą trumpam nukariavo Osmanų imperija ir įsteigė čia savo administracinius vienetus. Tačiau nuo XVI a. pabaigos teritorijas palaipsniui susigrąžino Vengrijos karalystė (Habsburgų monarchijos sudėtyje).

Gegužės Asamblėjoje Sremski Karlovci mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Voivodinos (Serbijos kunigaikštystė – autonominis serbų regionas Austrijos imperijoje konstituciją. Serbijos Kunigaikštystės sudėtyje buvo Sremas, Bačka, Banatas ir Baranja. Sremski Karlovci miesto metropolitas Josifas Rajačičius buvo išrinktas patriarchu, o Stevanas Šupljikacas pirmuoju kunigaikščiu.

1849 metų lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu šis serbų regionas buvo pripažintas kaip teisėta karūnos žemė. Šį regioną valdė austrų vietininkas, o kunigaikščio titulas priklausė pačiam imperatoriui.

Serbijos sudėtyje

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos-Vengrijos imperija žlugo. 1918 metų spalio 29 dieną Sremas tapo Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybės dalimi. 1918 spalio 31 dieną Banato respublika buvo paskelbta Temišvare, Vengrijos valdžia pripažino jos nepriklausomoybę, tačiau ji gyvavo neilgai. Nuo 1918 metų gruodžio 1 dienos visa Voivodina – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės dalis.

Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina (Dunojaus provincija).

II pasaulinis karas

Ašies pajėgos buvo okupavę regioną 19411944 metais. Bačka ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos, o Sremas – prie Nepriklausomos Kroatijos valstybės. Tik maža dalis liko Serbijai.

Autonominė Serbijos provincija

Ašies okupacija baigėsi 1944, o regionas politiškai atkurtas buvo 1945, kaip autonominė Serbijos provincija. Vietoje prieš tai buvusio pavadinimo Dunavska banovina, vėl sugrąžintas istorinis – Voivodina, o sostinė liko Novi Sade. Nuo 1945 autonomijos lygis keitėsi keletą kartų, o dabartinį provincijos statusą reguliuoja Omnibuso įstatymas, priimtas 2002.

Istorija žemėlapiuose


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: