Vokė
Kitos reikšmės – Vokė (reikšmės).
| Vokė | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 40,4 km |
| Nuolydis | 132 cm/km |
| Baseino plotas | 572,7 km² |
| Vidutinis debitas | 4,9 m³/s |
| Ištakos | Papio kanalas (Papis) |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
Vokė − upė pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonuose bei Vilniaus miesto savivaldybėje; Neries kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12010510.
Vokės ištakos yra Šalčininkų rajone Papio ežero pietinėje dalyje ties Papio kanalo žiotimis, 2,5 km į šiaurę nuo Baltosios Vokės[1]. Ištakų altitudė 130,9 m. Aukštupyje teka į šiaurės rytus per Papio ežerą, kerta Baltosios Vokės durpyną, teka per Papiškių mišką, toliau srūva daugiausia pievomis medžiais apaugusiu slėniu, už Juodšilių pasukdama į šiaurės vakarus, žemupyje prateka Dirkliškių mišką, Grigiškes. Pačiame aukštupyje teka ties Trakų ir Vilniaus rajonų riba, toliau - Vilniaus rajone, nuo vidurupio antros pusės per Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Įteka į Nerį 142,4 km nuo pastarosios žiočių, Grigiškių šiaurvakariniame pakraštyje. Įtekėjimo altitudė 77,6 m.
Intakai: Papio kanalas (ištakos); Krempa, Asdrė (kairieji); Okva, Rudamina (dešinieji).
Žemupyje, ties Mūrine Voke ir ties Grigiškėmis Vokė užtvenkta, sudaryti Mūro Vokės tvenkinys ir Grigiškių tvenkinys.
Aukštupyje vaga sureguliuota.
Didesnės gyvenvietės prie upės: Papiškės, Melekonys, Pagiriai, Vaidotai, Baltoji Vokė, Vilnius (Vaidotai, Kazbiejai, Trakų Vokė, Gureliai, Liudvinavas, Mūrinė Vokė), Salos, Grigiškės.
Ekosistema ir rekreacija
Vokė, nors trumpa ir teka per begalę gyvenviečių, išlieka pakankamai „laukinė“ upė. Dažnai matyti vandens paukščių, daugiausia ančių, bei vandens gyvūnų – ūdrų ir vandens žiurkių, bei jų pakrantėse paliktų lukštentų kriauklių geldelių. Kadangi upė yra neilga, net ir po stipraus lietaus ji palyginus greitai išskaidrėja.
Vokės ištakos ir žiotys yra netoli nuo Vilniaus, tai labai patogu vilniečiams praleisti kelias valandas ar visą savaitgalį žvejojant ar plaukiant šia upe. Upė teka pro Trakų Vokę. Dabar 16 ha parke auga apie 50 įvairiausių rūšių medžių ir krūmų. Šimtamečių parko medžių apsuptyje stovi neorenesanso stiliaus rūmų ansamblis, pastatytas apie 1830 m. pagal garsaus to meto italų kilmės architekto L. J. Markonio projektą.
Istorija
Vokė (Wake) minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose[2].
Upėvardis Vokė, manoma, kilo nuo žodžių voktis, vokti („valyti, nuimti javus, tvarkyti“)[3].
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER VOKĘ, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (307-310 psl.)
| ||||||