Volgos finų kalbos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Volgos finų
Paplitimas: Volgos baseinas
Kalbų skaičius: 3
Kilmė:

Uralo
>Finougrų
>>Finų
>>>Volgos finų

ISO 639-2:
Klasifikacija: mordvių, marių

Volgos finų kalbos - kalbų grupė, priklausanti finougrų kalbų pošeimiui. Baltijos - Volgos kalboms priskiriamos dar naudojamos marių, erzių, mokšų kalbos, bei išnykusios merių, meščerų ir muromų kalbos.[1] Baltijos - Volgos kalbų šeima į atskiras kalbas suskilo 1200 m. pr. m. e.[2] Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga pagal išlikusius vandenvardžius nustatė, kad lietuvių ir latvių protėviai prieš mūsų erą gyvenę Dniepro aukštupyje, o jų rytiniai kaimynai buvo Volgos finai (šiuolaikinių marių, mokšių ir erzių protėviai).[3]

Šaltiniai

  1. The Uralic Language Family: Facts, Myths and Statistics; By Angela Marcantonio; p57; ISBN 0-631-23170-6
  2. Encyclopedia Britannica s.v. "Volga-Finns".
  3. Tarybų Lietuvos enciklopedija, II t. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1986. Lietuvių kilmės teorijos. Psl. 553.



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+1825-15=1810 wiki spaudos ženklai).