Volisas ir Futūna
Kitos reikšmės – Valis (reikšmės).
| |||||
.svg)
| |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
| Sostinė | Mata Utu | ||||
| Didžiausias miestas | Mata Utu | ||||
| Valstybės vadovai |
| ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
274 km² (0) {{{vandens}}} | ||||
| Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
15 850 (-) 57.85 žm./km² (0) | ||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
- mlrd. - (-) {{{BVPGyventojui}}} - (-) | ||||
| Valiuta | CFP frankas | ||||
| Laiko juosta | UTC+12 | ||||
| Nepriklausomybė |
|||||
| Valstybinis himnas | Voliso ir Futūnos himnas | ||||
| ISO kodas | WF | ||||
| ISO3 kodas | WLF | ||||
| ISO skaitmeninis kodas | 876 | ||||
| FIPS kodas | WF | ||||
| GeoName kodas | 4034749 | ||||
| Interneto kodas | .wf | ||||
| Šalies tel. kodas | 681 | ||||
 Vikiteka: |
Volisas ir FutūnaVikiteka | ||||
Volis ir Futūna (pranc. Territoire de Wallis et Futuna) – Prancūzijai priklausanti užjūrio teritorija, turinti savivaldos statusą. Tai dvi salų grupės Ramiojo vandenyno pietvakariuose (salos priklauso vakarų Polinezijai):
- Voliso (Wallis) sala arba Uvea.
- Futūnos (arba Horno (Horne)) salos – Futūna ir Alofis (Alofi).
Bendras teritorijos plotas 274 km². Gyventojų - 15435. Administracinis centras – Mata Utu (Uvea saloje).
Etimologija
Voliso sala tokį pavadinimą gavo pagal XVIII a. anglų keliautoją kapitoną Samuelį Volisą (Samuel Wallis), tačiau vietinis pavadinimas Uvea yra žymiai senesnis. Įdomu, kad tiek Uvea, tiek ir Futūna turi savo vardo kopijas Ramiajame vandenyne: Uvea (Ouvéa) sala yra ir Naujojoje Kaledonijoje, Ištikimybės salų (Loyalty Islands) grupėje, o Futūnos bendravardė sala yra Vanuatu salyne (Naujuosiuose Hebriduose).
Istorija
Apie XII a. Uvea, Futuna ir Alofi salos buvo įtrauktos į Tongos imperijos hegemonijos sferą, čia buvo sukurta administracija, salos mokėjo duoklę. Apie Tongos įtaką byloja ir architektūrinis palikimas - vienas žymiausių salų kultūros paminklų yra Tongos tvirtovė Talietumu.
Tikriausiai apie XVI a. saloms galiausiai pavyko tapti nepriklausomomis nuo Tongos. Čia susikūrė trys atskiros valstybėlės, valdomos vietos vadų. Tai buvo 'Uvea (Voliso saloje, valdoma Lavelua linijos), Alo (Futūnos rytinė dalis ir Alofi sala, valdoma Tui Agaifo linijos) ir Sigave (Futūnos vakarinis trečdalis, valdomas Sau linijos). Visos trys karalystės išliko iki mūsų dienų kaip administraciniai vienetai ir išlaikė savo dinastijas.
Salas XVII-XVIII a. atrado olandai ir anglai. Labiausiai čia įsitvirtino prancūzų misionieriai, kurie apkrikštijo vietos vadus. Kilus neramumams, 1842 m. jie paprašė Prancūzijos protekcijos. 1887 m. Prancūzija pasirašė protekcijos sutartį su Uvea karalyste, o kitais metais - su Alo ir Sigave. Taip salos tapo protektoratu, valdomu iš Naujosios Kaldonijos. 1917 m. joms suteiktas kolonijos statusas, nors kolonija išliko pavaldi Naujajai Kaldonijai.
1959 m. gyventojai referendume nubalsavo už tai, kad salos būtų paskelbtos užjūrio teritorija ir 1961 jos tapo atskira valda.
Ekonomika
Žemdirbystė (kokosai, daržovės), kiaulininkystė, žvejyba, kopros rinkimas.
Demografija
 | ||||||
| 1983 m. | 1990 m. | 1996 m. | 2003 m. | 2012 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 12 408 | 13 705 | 14 166 | 14 944 | 15 850 | ||
| ||||||
| ||||||
Šaltiniai
| ||||||||
| ||||||