Vorusnė
Kitos reikšmės – Vorusnė (reikšmės).
| Vorusnė | ||
|---|---|---|
  Vorusnė | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Rusnės seniūnija | |
| Gyventojų: | 0 (2021 m.) | |
| Istoriniai pavadinimai | ||
Vorusnė – kaimas Šilutės rajono savivaldybės pietvakariuose, Rusnės saloje, 3 km į vakarus nuo Rusnės, 2 km į pietus nuo Pakalnės, prie Vorusnės upės ir jos atšakos Aklosios žarnos.
Vorusnės kaime yra apžvalgos aikštelė, polderis, siurblinė, senosios kaimo kapinės, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytų pastatų, kaimo turizmo sodyba „Vorusnėlė”.
Geografija
Kaimas įsikūręs prie Vorusnės upės žiočių, nors kadaise stovėjo ant Kuršių marių kranto. Kaimo apylinkėse peri gandrai, bei retesni paukščiai: pilkoji antis, pievinė lingė, griežlė, paprastasis griciukas.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Vorusnė TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Vorusnė – viena seniausių pamario krašto gyvenviečių. 1366 m. Kryžiuočių ordino rašte minima kaip Variszkin (Variškinė), vėliau – Warruss, Warruß (Vorusnė), Alt Russ (Senoji Rusnė).
Pradžioje Vorusnės kaimas buvo įsikūręs prie Kuršių marių kranto, bet po kiek laiko, priaugant krantui, nuo marių nutolo. XIX a. Vorusnė dokumentuose minima kaip skurdi žvejų ir padienių darbininkų gyvenvietė. XX a. pradžioje gyveno ir keletas pasiturinčių ūkininkų (Jurgenaitis, Plaktys). XIX a. viduryje Vorusnėje surinkimus laikė petrikiškietis Povilaitis (savo mokymą grindė tik senuoju testamentu). XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Vorusnės kaime atidaryta vienklasė privati lietuvių pradinė mokykla (priklausė Klaipėdos krašto mokyklų draugijai). Kasmet joje mokydavosi 20–30 vaikų. Mokytojas – V. Pėža. Mokykla uždaryta 1939 m. kovo mėnesį, Klaipėdos kraštą okupavus vokiečiams.[4]
Sovietmečiu aplink Vorusnę nutiestas aukštas apsauginis pylimas, pastatytas polderio siurblinė, betono plokštėmis kai kur sutvirtintas Vorusnės upės krantai, pastatytas žolės miltų agregatas, svarstyklės. 1967 m. Vorusnės kaimas prijungtas prie Rusnės miesto ir pervadintas Vorusnės gatve, sunumeruotos sodybos: buvo 12 sodybų, 1987 m. liko šešios. 1993 m., įsteigus Rusnės apylinkę, Vorusnė vėl tapo kaimu.[5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
| 1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
| 1818–1871 m. | Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė | |
| 1871–1918 m. | Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija | |
| 1919–1923 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas | |
| 1923–1939 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
| 1939–1944 m. | Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas | |
| 1950–1995 m. | Šilutės rajonas | |
| 1995– | Šilutės rajono savivaldybė | |
Pavadinimo kilmė
Vorusnė yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo to paties vardo upelio. Kaimas vadintas 1361 m. Varißkin, 1785 m. Warruss, Warus, nuo 1871 m. Warruss, nuo 1912 m. Warrus.[6]
Gyventojai
Gyventojų dauguma priklausė Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Žibų bažnyčiai.
Vorusnės kaime 1905 m. iš 176 gyventojų 72,1 proc. užsirašė lietuvininkais. 1997 m. užregistruoti 8 ūkiai, 27 gyventojai.
 | |||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 241 | 207 | 176 | 170 | ||
| 1997 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 27 | 0 | 8 | 0 | ||
| |||||
Šaltiniai
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Vorusnė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Vorusnė loadmap.net
- ↑ Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda. 2003. p. 481.
- ↑ Martynas Purvinas. Nemuno deltos kaimai: Vorusnė//Komunistinis darbas. Nr.62 (5349). 1988 m. geg. 24 d.
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
