Vrangelio sala
Vrangelio sala (rus. остров Врангеля) – sala Arktyje, tarp Rytų Sibiro ir Čiukčių jūrų; priklauso Rusijai, Čiukčių autonominei apygardai. Nuo Čiukčių pusiasalio atskirta Longo sąsiauriu. Plotas 7600 km². Salos plotis 125 km. Pakrantėse driekiasi lygumos, o centrinėje dalyje iškilę kalnai, siekiantys 1096 m aukštį (Sovetskajos k.). Plyti arktinės tundros plotai. Saloje gausu baltųjų lokių, ruonių, lemingų, vasarą – jūrinių paukščių. Mamutai Vrangelio saloje gyveno iki 1700 m. pr. m. e. Tai pati vėliausiai išnykusi žinoma mamutų populiacija pasaulyje. Vrangelio sala dėl savo gamtos 2004 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Klimatas arktinis; sausas ir šaltas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -25 °C, liepos mėnėsio +1 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 179 mm. Būdingi stiprūs, šalti vėjai, vasarą – rūkas.
Yra meteorologinė stotis bei 2 nuolat gyvenami čiukčių žvejų kaimai: Ušakovskojė ir Stary.
Europiečiai salą atrado 1764 m. (kazokas Sergejantas Andrejevas). Vėliau sala pavadinta rusų-vokiečių kapitono Ferdinand von Wrangel garbei.
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 1023 (anglų k.) • (prancūzų k.) |
|