Vrangelio sala

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vrangelio salos tundra

Vrangelio sala (rus. остров Врангеля) – sala Arktyje, tarp Rytų Sibiro ir Čiukčių jūrų; priklauso Rusijai, Čiukčių autonominei apygardai. Nuo Čiukčių pusiasalio atskirta Longo sąsiauriu. Plotas 7600 km². Salos plotis 125 km. Pakrantėse driekiasi lygumos, o centrinėje dalyje iškilę kalnai, siekiantys 1096 m aukštį (Sovetskajos k.). Plyti arktinės tundros plotai. Saloje gausu baltųjų lokių, ruonių, lemingų, vasarą – jūrinių paukščių. Mamutai Vrangelio saloje gyveno iki 1700 m. pr. m. e. Tai pati vėliausiai išnykusi žinoma mamutų populiacija pasaulyje. Vrangelio sala dėl savo gamtos 2004 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Klimatas arktinis; sausas ir šaltas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -25 °C, liepos mėnėsio +1 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 179 mm. Būdingi stiprūs, šalti vėjai, vasarą – rūkas.

Yra meteorologinė stotis bei 2 nuolat gyvenami čiukčių žvejų kaimai: Ušakovskojė ir Stary.

Europiečiai salą atrado 1764 m. (kazokas Sergejantas Andrejevas). Vėliau sala pavadinta rusų-vokiečių kapitono Ferdinand von Wrangel garbei.


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 1023
(anglų k.)(prancūzų k.)


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2782-0=2782 wiki spaudos ženklai).