Vroclavas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vroclavas
(kirč. Vròclavas (vok. Brèslavas))
lenk. Wrocław
   Herb wroclaw.svg   
Wroclaw 1.jpg

Vroclavas
51°07′00″N 17°02′00″E / 51.116667°N 17.033333°E / 51.116667; 17.033333 (Vroclavas)Koordinatės: 51°07′00″N 17°02′00″E / 51.116667°N 17.033333°E / 51.116667; 17.033333 (Vroclavas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Lenkija
Vaivadija: Vėliava Žemutinės Silezijos vaivadija
Meras: Rafał Dutkiewicz
Gyventojų: 632 000 (2008 m.)
Plotas: 292 km²
Tankumas (2008): 2 164 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: VroclavasVikiteka
Kirčiavimas: Vròclavas (vok. Brèslavas)
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1165

Vroclavas (lenk. Wrocław, vok. Breslau) – miestas pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė. Išsidėstęs prie Odros (Oderio) upės. Išvystyta mašinų gamyba, chemijos, lengvoji, medienos, maisto pramonė. Yra universitetas, keletas mokslo institutų, Lenkijos mokslų akademijos leidykla ir biblioteka. Operos teatras, Silezijos muziejus, architektūros muziejus, rotušė (XIII–XVI a.), gotikinio stiliaus bažnyčios ir kiti pastatai.

Turinys

Istorija

Breslau
Gotikinė Vroclavo katedra

Minimas nuo X amžiaus. Tai pagrindinis Silezijos regiono miestas, iki 1945 metų priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau.

2006 m. Vroclavo Šimtmetinė salė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Sportas

Futbolas

Lietuviai

Kartu su lenkų repatrijantais po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno ir lietuviai. Nuo 1957 m., Vytauto Markevičiaus ir Česlovo Bankausko sukviesti, jie retkarčiais susirinkdavo, 1962 m. gegužės 2 d. užregistruota LVKD Vroclavo skyrius. Pirmuosiuose susirinkimuose dalyvaudavo apie 20 tautiečių, o kai nuo 1964 m. skyrius ėmė nuomotis patalpas, narių padaugėjo. 1965–70 m. susikūrė dainų ir šokių ansamblis Vilnelė, kuriame įvairiu laiku repetavo lietuvių ir lenkų saviveiklininkai: 27 daininkai ir 126 šokėjai. Skyriaus patalpose veikė biblioteka, savo fonduose 1965 m. turėjusi apie 500 knygų. Vykdavo lietuvių kalbos kursai (vadovai Anastazija Damrauskienė, Stasys Žvirėla, Pranas Šarlonas). Nuo 1970 m. su miesto asdministracijos pagalba pradėtas leisti biuletenis Vroclavo lietuvis, išėjo keletas numerių. Nuo 1972 m. Vroclave reguliariai buvo aukojamos lietuviškos mišios, lietuvių išeivių kapelionais buvo kunigai A. Rūkšta ir A. Jurkevičius. Kartu švenčiami Vasario 16 d. minėjimai, vadinami cepelinų baliais. Vėliau LVKD skyriaus veikla ėmė gęsti.[1][2]

Šaltiniai

  1. Vitalija Stravinskienė. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 metais
  2. Mgr. inž. Kazimieras Černeckas. Iš Vroclavo lietuvių veiklos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.