Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Vyda Ragulskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vyda Ragulskienė
Vyda Ragulskienė.jpg

Gimė 1931 m. birželio 4 d.
Mirė 2009 m. sausio 4 d. (77 m.)

Sutuoktinis(-ė) Kazimieras Ragulskis (1926)
Vaikai

Liutauras Ragulskis (g. 1960)
Minvydas Ragulskis (g. 1967)


Veikla
vibrosmūginių mechanizmų ir įrengimų teoretikė

Žymūs apdovanojimai

LTSR valstybinė premija

V. Ragulskienės monografija
V. Ragulskienės monografija
V. Ragulskienės monografija
V. Ragulskienės monografija
V. Ragulskienės monografija
V. Ragulskienės monografija
V. Ragulskienės versta knyga
V. Ragulskienės versta knyga
V. Ragulskienė gina technikos mokslų dr. (dabar habil. dr.) disertaciją (1973)
V. Ragulskienė su vibrotechnikos kolegomis prie KPI Centrinių Rūmų po daktaro (dabar habil. dr.) disertacijos gynimo (1973)
V. Ragulskienės šeima su jos tėveliais (1975)
V. Ragulskienė daro pranešimą (2006)
Aštuoniasdešimtmečio minėjimo plakatas
80-mečio minėjime poetas Leonas Balčiūnas skaito eiles
80-mečio minėjime pranešimą daro prof. O. Voverienė

Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931 m. birželio 4 d. – 2009 m. sausio 4 d.) – vibrosmūginių mechanizmų ir įrengimų teoretikė, profesorė, pirmoji habilituota technikos mokslų daktarė Lietuvoje.

Turinys

Gyvenimo kelias

Vydos tėvų Leono Kęsgailos - Kenstavičiaus (1895-1979) ir Stefanijos Stanevičiūtės - Kęsgailienės (1899-1984) gimtosios sodybos buvo kaimynystėje, Dapšių kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Vydos tėvas buvo Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas. Demobilizavęsis 1941-1945 m. buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune direktoriumi. Už sąžiningą patriotinį Hipokrato priesaikos vykdymą buvo bendradarbio gydytojo įskųstas, todėl nuo 1945 m. pradžios - kalėjimas, lageriai ir tremtis iki 1957 m.

Jo dukra Vyda Kęsgailaitė, nors buvo perspektyvi pianistė, tačiau negalėjo tęsti mokslo Vilniaus konservatorijoje, nes buvo kalinio tremtinio duktė. Pavyko kitu atžvilgiu, nes ją ėmė globoti ir sudarė sąlygas mokytis KPI, šios aukštosios mokyklos šviesaus atminimo profesorius Vytautas Mošinskis.

Vyda 1942 m. baigė Kauno V. Kudirkos pradžios mokyklą, o 1949 m. aukso medaliu baigė Kauno III mergaičių gimnaziją. Gimnazijos klasės draugės buvo ne tik geros mokinės, pavyzdingos merginos, bet ir tikros Lietuvos patriotės. Apie jas galima labai daug kalbėti. Nemaži aprašymai yra sukaupti Vydos Kęsgailaitės – Ragulskienės užrašuose – atsiminimuose, dalinai atspindėtuose monografijoje apie ją.

1955 m. su pagyrimu baigė KPI, kartu 1954 m. baigė J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar konservatoriją).

Po 1955 m. dirbo pramonėje, politechnikume, nuo 1958 m. - LMA Energetikos institute, ENIMS institute, o nuo 1967 iki 1993 m. – KPI.

1965 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1973 m. – mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją. 1977 m. jai suteiktas profesorės vardas.

Moksliniai pasiekimai

Vyda vykdė tyrimus iš esmės netiesinių dinaminių, pagrindinai vibrosmūginių sistemų srityje. Čia ji atskleidė naujus reiškinius, sukūrė tyrimų metodikas bei naujais principais veikiančių sistemų sudarymo pagrindus. Taikomuosius tyrimus atliko su bendradarbiais. Sukurti išradimai, nauji įrenginiai bei jų projektavimo metodai.

Vyda yra 6 mokslinių monografijų, per 200 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 97 išradimų autorė ir bendraautorė. V. Ragulskienės monografija „Vibrosmūginės sistemos“ (1974 m.) sulaukė ypač plataus atgarsio specialistų aplinkoje. Už mokslinės veiklos rezultatus apdovanota 1983 m. Valstybine premija, parodų diplomais ir medaliais. Ji buvo per pusšimčio apgintų disertacijų vadovė bei konsultantė.

V. Kęsgailaitė – Ragulskienė išsprendė naujų vibrosmūginių mechanizmų ir įrengimų teorijos bei tų mechanizmų taikymo klausimų kompleksą.

Pasiūlė naujus smūgio modelius ir jų dinaminių charakteristikų tyrimui sudarė metodus.

Nustatė taip vadinamus slystamuosius judesio režimus ir jų ypatybes.

Nustatė laisvųjų smūginių virpesių ir jiems kartotinių pagal dažnumą ypatumus bei jų sąveiką su atitinkamais priverstiniais vibrosmūginiais režimais.

Pasiūlė netiesinių bei vibrosmūginių sistemų analizei bei sintezei metodiką, pagrįstą žemesnių eilių fazinių erdvių panaudojimu.

Įrodė, kad simetrinėse sistemose, veikiant harmoniniam sužadinimui, gali egzistuoti stabilūs simetriniai ir nesimetriniai periodiniai judesio režimai.

Nustatė atsitiktinių smūginių virpesių stacionarumo sąlygas, veikiant atsitiktiniams sužadinimams, bei pasiūlė algoritmus šių režimų statistinėms charakteristikoms rasti.

Pasiūlė kai kuriuos būdus vibrosmūginių sistemų judesiui stabilizuoti.

Pasiūlė naują klasę autovirpančių smūginių mechanizmų. Nustatė šių mechanizmų judesio egzistavimo ir stabilumo sąlygas bei sritis.

Gauti rezultatai panaudoti ir išvystyti tiriant bei tobulinant daugelį šiuolaikinės technikos mechanizmų ir įrengimų.

Sudarė sistemas su smūginiais elementais judesiams ir energijoms transformuoti bei jų analizės ir sintezės metodus.

Remiantis tyrimų rezultatais su bendraautoriais sukūrė eilę originalių vibrosmūginio tipo sistemų, pripažintų išradimais.

Patriotinė veikla

Vyda Ragulskienė, jau būdama profesore rentininke, be mokslinių tyrimų, daug laiko skyrė patriotinei veiklai. Iš anglų kalbos išvertė istoriko Č. L. T. Pičelio knygą apie Žemaitiją, sukėlusią didelį susidomėjimą – šios knygos dvi laidos buvo išleistos palyginti dideliais tiražais.

Pas mus kai kurie asmenys remiasi svetimtaučių teikiama informacija; šie, būdami savų tautų ir valstybių patriotais, tiekė propagandinę melagingą neigiamą medžiagą apie lietuvius ir Lietuvą. Blogiausia, kad tokia informacija platinama.

Panašių faktų pasaulyje yra aibė. Pavyzdžiui, žinomas graikų istorikas Herodotas (480-420 m. pr. Kr.) parašė propagandinę graikų istoriją, kurioje pateikta bloga nuomonė apie senųjų laikų persus. Graikų priešai persai vaizduojami barbarais, labai žiauriais, iškrypėliais, svetimų paminklų ir kultūrų naikintojais. Ši nuomonė daug kur prigijo ir kultivuojama iki mūsų laikų. Pastaraisiais metais tyrimai parodė, kad Herodoto pateikta ir toliau plėtojama melaginga informacija yra klaidinga.

Šiltus atsiminimus apie Vydą yra pareiškę daugelis vibrotechnikos mokslininkų, prof. Ona Voverienė, prof. Algimantas Ambrazevičius ir kiti.

Vydos elgsenoje, intelekte, elegancijoje yra daug bruožų, kurie ilgų amžių glūdumoje susiformavo lietuvės merginos ir moters įvaizdyje.

Gamtameldiškoje ikikrikščioniškoje Lietuvoje amžių amžiais buvo įsitvirtinęs moters kultas, išsilaikęs nuo pirmojo žmonijos matriarchato laikų. Lietuvė moteris nepripažino jokios prievartos, net rinkdamasi jaunikį pagal savo nuojautą.

Tokia nepasikeitusi, unikali gamtameldiško senosios Žemaitijos charakterio moteris buvo ir Vyda Kęsgailaitė, gebėdama oriai išlaikyti visa tai iki savo netikėtos ir skaudžios Lietuvai mirties. Visa tai ji gebėjo patvirtinti savo milžiniškais įvairiapusiais darbais, sugebėdama surinkti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, Žemaitijos seniūnų Kęsgailų genealoginį medį.

Nemaža laiko Vyda skyrė Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, atminimo įamžinimui, taip pat ruošiant daugiatomę enciklopediją „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953 m.“ V. Ragulskienė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus vadovė.

Daug laiko Vyda skyrė spausdinti ruošiamai jos pačios kraštotyrinio pobūdžio knygai apie Tėviškę, Dapšių kaimą (Židikų valsčius, Mažeikių apskritis), jos pačios bei jos šeimos kai kuriuos gyvenimo momentus bei mokslinę veiklą. Dapšių kaimas buvo lietuvybės atgimimo židinys, išaugino šviesių žmonių. Su šia vieta yra susijęs įžymus lietuvis žemaitis, mokslininkas, artilerijos mokslo kūrėjas ir daugiapakopių raketų pionierius Kazimieras Semenavičius. Dabar Semenavičių sodybą liudija tik likę pastatų pamatų akmenys.

Profesorė Ona Voverienė knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ (Vilnius: Mokslo aidai, 2009, 640 p.) plačiai aprašo V. Ragulskienės pasiekimus.

Pirmoji Lietuvos habilituota technikos mokslų daktarė, savo darbštumu, kryptingumu, išmintimi ir pripažintais rezultatais tarsi visas Lietuvos moteris pakylėjusi į galimybių erdvę įveikti aukščiausias mokslo viršukalnes.

Kuo daugiau Lietuvoje atrasis žmonių, tokių kaip profesoriai Vyda ir Kazimieras Ragulskiai, saugančių dvasios aukštį ir gaivinančių tautos šaknis, tuo greičiau atgims tauta, sustiprės valstybė, suklestės Lietuva.

Vyda Kęsgailaitė - Ragulskienė sukūrė darnią šeimą. Jos vyras ir abu sūnūs yra mokslo darbuotojai, o vaikaičiai – moksleivis ir studentas. Ji pati buvo aukštos moralės, tauri, sąžininga, puiki ir mylima Žmona, Motina, Močiutė.

Pagrindinė literatūra

  1. Voverienė O. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius: Mokslo aidai, 2009, 640 p.
  2. Самосинхронизация механических систем / К. Рагульскис, И. Виткус, В. Рагульскене. – Вильнюс: Минтис, 1965. – Т. 1: Самосинхронные и виброударные системы. – 186 с.
  3. Ртутные коммутирующие элементы для устройств автоматики / В. - С. С. Зарецкас, В. Л. Рагульскене. – Москва: Энергия, 1971. – (Библиотека по автоматике. Вып. 447) – 104 с.
  4. Виброударные системы / В. Л. Рагульскене. – Вильнюс: Минтис, 1974. – 320 с.
  5. Двумерные вибрационные приводы / Р. Э. Курило, В. Л. Рагульскене. – Вильнюс: Мокслас, 1986. – 137 с.
  6. Контактные системы / В. В. Осташявичюс, Б. В. Рудгальвис, В. Л. Рагульскене, Б. П. Бакшис. – Ленинград: Машиностроение, Ленинградское отделение, 1987. – 279 с.
  7. Vibroengineering / One of the authors V. Ragulskienė. – Monograph. Science and Arts of Lithuania. Book 19. Vilnius: Academia Scientiarum Lithuaniae, 1998. – 572 p.
  8. Profesorė Vyda Kęsgailaitė – Ragulskienė (1931 – 2009) / Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Kn. 74. Vilnius: Mokslotyros Institutas, 2009. – 568 p.
  9. Ch. L. T. Pichel. Žemaitija. Kaunas: Ajeta, 1991. Vertė iš anglų kalbos V. Ragulskienė.
  10. Chas. L. Thourot Pichel. Žemaitija. Nežinoma istorijoje. Iš anglų kalbos vertė prof. hab. dr. Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė. Redaktorė Aelita Skarbalienė. 1991. UAB „Samogitia Media“ leidyba. Klaipėda. Spausdino AB „Spauda“. Vilnius. 2007
  11. Daugiatomis enciklopedinis leidinys „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 – 1953”. Vilnius, 2001 – 2009.
  12. Šiaudytis V. Lietuvos šviesuoliai. Kaunas: Aušra, 2010, 368 p.
  13. Šiaudytis V. Gyvenimas – tai paukščio skrydis prie saulutės arčiau į mėlyną mėlyną dangų... Kaunas: Aušra, 2011, 200 p.

Įvertinimas

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: