Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) – organizacija, įkurta politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune. Veikusi Lietuvoje ir išeivijoje 1943 – 1992. Komiteto struktūra: pirmininkas, vicepirmininkas, sekretorius, taryba, Karo taryba, Užsienio delegatūra (1944–1945), nuo 1955 - suvažiavimai.

Pradžia

1943-11-25 susijungus "Vyriausiajam lietuvių komitetui" (jam atstovavo J. Audėnas ir B. Bieliukas) ir "Lietuvių tautos tarybai" (atstovai A. Damušis bei S. Lušys), VLIK pavadinimu įkurta organizacija, tapusi antinacinio pasipriešinimo centru. Pirmuoju organizacijos vadovu išrinktas Steponas Kairys.

Komitetas iš pradžių vienijo beveik visas Lietuvoje veikusias politines ir karines organizacijas: Lietuvių frontą (atstovas A. Damušis), Lietuvos darbo federaciją (Juozas Katilius), Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą (J. Deksnys), Lietuvos socialdemokratų partiją (S. Kairys), Nacionalistų partiją (K. Brunius), Tautininkų sąjungą (B. Gaidžiūnas), Valstiečių liaudininkų sąjungą (J. Audėnas) ir Vienybės sąjūdį (B. Kazlauskas).


1944 m. vasario 16 d. VLIK'as paskelbė savo politinę programą – deklaraciją „Į lietuvių tautą“. Pagrindinis VLIK'o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas. Joje buvo skelbiama: „Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus. Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus priima VLIK'as pagal 1922 m. Lietuvos Konstitucijos principus“.

1944 m. balandžio - gegužės mėn. gestapas suėmė komiteto pagrindinius narius. Todėl šios organizacijos veikla Lietuvoje nutrūko.

Kurį laiką jos veiklą dar tęsė vadinamasis Mažasis VLIK'as. Jis 1944-05-25 išleido atsišaukimą, bet veiklos neišplėtojo.

VLIK veiklą sustabdė, jo dauguma narių pasitraukė į Vokietiją tikėdamiesi netrukus grįžti į Tėvynę.

Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms buvo nuspręsta pasipriešinimo jėgas telkti užsienyje ir įsteigti VLIK'o Delegatūrą.

Vokietijoje

1944 m. spalio 3 d. pasitraukusieji į Vokietiją komiteto nariai Berlyne sudarė VLIK'o Delegatūrą (istoriografijoje ji dažnai vadinama Užsienio delegatūra), veikusią VLIK'o vardu.

1944 m. VLIK organizacijoje buvo įkurta Naujienų agentūra ELTA. Ji ėmė rengti ir platinti informacinius biuletenius anglų, ispanų, italų, lietuvių, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

1945 m. kovo 9 d. VLIK'as oficialiai buvo atkurtas Viurcburge (Würzburg, Vokietija). Delegatūra grąžino savo įgaliojimus.

Pirmas atsikūrusio VLIK'o posėdis įvyko 1945 m. balandžio 8 d. Birželio 15 d. VLIK'o pirmininku buvo išrinktas prelatas Mykolas Krupavičius.

1945 m liepos 3 d. buvo paskelbta nauja VLIK'o deklaracija - Viurcburgo posėdžio protokolas, kuriame išdėstyti organizacijos veiklos tikslai ir uždaviniai.

Po Potsdamo konferencijos, 1945 m. liepos 10 d., VLIK’as pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui. Jame buvo prašoma nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į TSRS ir pareikalauti, kad TSRS išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos ir lietuvių tauta galėtų atkurti Nepriklausomą valstybę.

Vėliau (data) VLIK persikėlė į Reutlingeną (Reutlingen, Vokietija).

1946 m. liepos 21–26 d. Berne (Šveicarija) įvyko VLIK'o ir egzilinės Lietuvos diplomatinės tarnybos susitikimas. Susitikime buvo nutarta kartu sudaryti egzilinės Lietuvos vyriausybės funkcijas vykdančią instituciją - Vykdomąją tarybą. Įgyvendinti susitarimą nepavyko dėl skirtingų VLIK'o ir Lietuvos diplomatų pozicijų svarbiausiais veiklos klausimais.

1947 m. balandžio mėn. sudaryta naujos sudėties Vykdomoji taryba. VLIK'o ir Vykdomosios tarybos nuostatai pakeisti 1949 m. ir galiojo iki 1955 m.

1948 m. liepos 7 d. Vokietijoje Bãden Bãdeno mieste įvyko Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui ir užsienio lietuvių politinių organizacijų atstovų susitikimas. Iš SSRS okupuotos Lietuvos dalyvavo: Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio atstovai. Užsienio lietuvius atstovavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) ir jo Vykdomosios tarybos atstovai. Per pasitarimą buvo pasikeista informacija, aptarta okupuotos Lietuvos padėtis, pasipriešinimas sovietų okupaciniam režimui (partizanų kovos), Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniu lygiu. Pasitarime buvo sutarta, kad Lietuvos laisvinimo veikla turi būti organizuota ir vieninga.

1948 m. liepos 9 d. buvo priimtas baigiamasis dokumentas, vadinamasis Baden-Badeno susitarimu. Jame buvo rašoma, kad okupuotoje Lietuvoje laisvinimo kovai vadovauja ten susikūręs krašto rezistenciją apjungiąs organas, užsienyje – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) ir jos Vykdomoji taryba.

Susitarime pritarta minčiai sudaryti Lietuvos vyriausybę tremtyje. Numatyta palaikyti ryšius tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių politinių organizacijų, sukurti vieningą Lietuvos laisvinimo politiką, derinti veiksmus.

Susitarimą pasirašė: M. Krupavičius (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), V. Sidzikauskas (Vykdomosios tarybos pirmininkas), J. Kaminskas (S. Kairys; Vykdomosios tarybos pirmininko pavaduotojas), J. Brazaitis (Vykdomosios tarybos narys), J. Deksnys (Vyrausiasis Lietuvos atstatymo komitetas, Bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis), J. Lukša (slapyvardis Skrajūnas; Bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis). Dėl saugumo susitarimo tekstas viešai neskelbtas. Apie Baden-Badeno pasitarimą pranešė Eltos komunikatas, kuriame pabrėžta pasitarimo dalyvių vienybė ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto teisė kalbėti visos lietuvių tautos vardu.

1950 m. užsienio lietuviai gavo žinių, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdis Baden-Badeno susitarimą patvirtino.

Vykdomoji taryba iki pat jos panaikinimo 1964 m. ir toliau veikė Vokietijoje.

JAV

1955 m. VLIK'as persikėlė į JAV, kur buvo emigravę dauguma lietuvių pabėgėlių, ir įsikūrė Niujorke.

1979 m. persikėlė į Vašingtoną (Washington, DC).

1955 m. komiteto įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė palaipsniui užgožė VLIK'ą.

1962 m. pabaigoje buvo sudaryta VLIK'o Politinės konsolidacijos komisija parengė visų pagrindinių lietuvių išeivijos politinių grupių ir organizacijų įsiliejimo į VLIK'ą protokolą (VLIK'o apsijungimo).

1964 m. lapkričio 28–29 d. Niujorke vykęs VLIK'o seimas paskelbė atsišaukimą „Visiems lietuviams“, priėmė naują statutą, nustačiusį ir naują VLIK'o struktūrą. VLIKą sudarė 15 organizacijų, jis veikė kaip Seimas (suvažiavimas), Valdyba ir Taryba, savo veiklos užduotims įgyvendinti sudarinėjo komisijas, skyrė įgaliotinius, delegacijas.

1991 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, VLIK'as deklaravo lojalumą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

1991 m. lapkričio 2–3 d. VLIK'o seime Čikagoje buvo paskelbta apie VLIK'o veiklos pabaigą. 1992 m. gegužės 30–31 d. Vilniuje įvyko VLIK'o uždaromasis seimo posėdis.

VLIK'o pirmininkai

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+59-0=59 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Vyriausiasis_Lietuvos_išlaisvinimo_komitetas&oldid=34040198"