Vytautas Anužis

Vytautas Anužis


Gimė	1956 m. gegužės 10 d. (67 m.) Pakruojo rajone Linkuvoje

Tėvas	Algirdas Anužis
Motina	Rozalija Steponavičiūtė-Anužienė
Sutuoktinis(-ė)	Velta Žygurė

Veikla	teatro aktorius

Išsilavinimas	1974 m. Panevėžio dramos teatro J. Miltinio studija.
Alma mater	1978 m. B. Ščiukino aukštoji teatro mokykla Maskvoje

Vytautas Anužis (g. 1956 m. gegužės 10 d. Linkuvoje) – Lietuvos teatro aktorius.

Gyvenimo kelias

1974 m. baigė Panevėžio dramos teatro J. Miltinio studiją, 1978 m. – B. Ščiukino aukštąją teatro mokyklą Maskvoje. Nuo 1978 m. Klaipėdos dramos teatro aktorius. Klaipėdos universiteto dėstytojas, universiteto teatro „Dramos klasė“ vadovas. Vaidybai būdinga ekspresija, ryškūs charakteriai.^[1]

Žmona aktorė Velta Žygurė.

„Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas aktorius Vytautas Anužis: „Manyje anksčiau buvo ežio, buvo kariautojo“

„Visi aktoriai man yra pavyzdžiai, iš visų mokausi. Esu labai dėkinga savo dėstytojams“, – sakė aktorė. Pernai pristatytas Gintaro Varno režisuotas spektaklis „Natanas Išmintingasis“ „Auksinį scenos kryžių“ atnešė aktoriui Vytautui Anužiui. Apdovanojimas jam skirtas pagrindinio vaidmens atlikimo kategorijoje. „Puikus renginys, gavau kryžių už Nataną Išmintingąjį. Jaudulys prieš premjerą ir dabar yra kitos kokybės. Premjerinis jaudulys yra sunkesnis, nei apdovanojimo jaudulys“, – po ceremonijos šypsojosi V.Anužis.

Vytautas Anužis Tiesa, simpatijų šiam savo vaidmeniui aktorius neslėpė ir anksčiau, o kalbintas po apdovanojimų ceremonijos taip pat rėmėsi savo personažu. „Metai man buvo visokie. Buvo ir baltos, ir juodos zonos. Visko labai daug. Iš Natano suvokiau vieną dalyką. Nedrįsčiau sakyt, kad tai – išmintis. Bet. Mes labai dažnai gyvenime įsivaizduojame, kad konflikte, diskusijose gimsta tiesa. Manau, kad tai neteisinga. Tam, kad pasiektume harmoniją, gerumą, yra reikalingas susitarimas. Ne karas. Manyje anksčiau buvo ežio, buvo kariautojo, kovotojo, o dabar suvokiu, kad labai daug energijos buvo ne visai naudingai panaudota. Energiją reikia nukreipti į susitarimą su aplinka, su žmogumi, su laiku, su savimi, bet ne į konfliktą. Ne konflikte esmė, Natanas tą ir sako. Kaip eiti į harmoniją? Ne per karą, per kovą, o per suvokimą, per atjautimą, per gailestį. Bet ne per mušimą net kaltojo“, – kalbėjo V.Anužis.

Spektaklis „Natanas Išmintingasis“ „Auksinį scenos kryžių“ atnešė aktoriui Vytautui Anužiui

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/auksiniu-scenos-kryziumi-apdovanotas-aktorius-vytautas-anuzis-manyje-anksciau-buvo-ezio-buvo-kariautojo-283-947400

Vaidmenys

Teatre:

Napoleonas – F. Brukneris. Napoleonas Pirmasis, 1985 m.
Džo – Viljamas Sarojanas. Geriausias gyvenimo laikas, 1994 m.
Liusjenas – Žanas Anujis. Romeo ir Žaneta, 1995 m.
Ponas Martenas – Eženas Jonesku. Plikagalvė dainininkė, 1995 m.
Heraklis – Frydrichas Diurenmatas. Penktasis Heraklio žygdarbis ir Augėjo tvartai, 1996 m.
Garsenas – Žanas Polis Sartras. Už uždarų durų, 1997 m.
Semas – Piteris Ustinovas. Fotofinišas, 1998 m.
Alfredas – M. Santaneli. Karalienė motina, 1999 m.

Kine:

Aistros kvapas, 2000 m.
Diringas, 2006 m.

Televizijoje:

Garbės kuopa, TV serialas, 2007 m.
Gustas (verslininkas) – Moterys meluoja geriau, TV serialas, 2008 m.^[2]

Apdovanojimai

Pelnyti apdovanojimai

2005 m. Lietuvos teatrų pavasario Laureato diplomas už Rogožino vaidmenį spektaklyje „Idioto mišios“

2006 m. 50-mečio proga už nuopelnus teatro menui apdovanotas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Padėkos raštu ir Klaipėdos miesto mero Padėkos raštu.

2007 m. III Tarptautinio Druskininkų teatro festivalio Laureato diplomas geriausiam aktoriui už Deni Didro vaidmenį spektaklyje „Paleistuvis“

2010 m. Nacionalinio dramaturgijos festivalio „Versmė“už vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).

2010 m. Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionaklių teatrų festivalio prizas už vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).

2010 m. Lietuvos teatrų pavasario Laureato diplomas už vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).

2011 m. XXVII Lietuvos profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ už vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).

2011 m. Padėkos Kaukė Metų aktoriui už vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).

2011 m. Auksinis scenos kryžius už nepagrindinį dramos aktoriaus vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).

2015 m. XXXI Lietuvos profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ Geriausio aktoriaus prizas už Karaliaus Lyro vaidmenį Williamo Shakespeare'o spektaklyje „Karalius Lyras“, rež. Jonas Vaitkus (Lietuvos rusų dramos teatras)

2016 m. aktoriui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

2017 m. Nacionalinė premija skirta už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą.

Vieta, kur gimei, amžiams išlieka širdyje...

Kraštietis, Nacionalinio dramos teatro aktorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Anužis nesustodamas sukasi darbų rate – repetuoja teatre, skaito paskaitas studentams, vyksta į gastroles… Keturis dešimtmečius trunkantis kūrybinis darbas atnešė ne vieną apdovanojimą – aktorius įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi, ne kartą apdovanotas už profesionalius vaidmenis teatre, o praėjusiais metais už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą V. Anužiui suteikta Lietuvos nacionalinė meno ir kultūros premija. Apie meilę kūrybai ir teatrui aktorius galėtų kalbėti ne vieną valandą, tačiau paklaustas apie gimtąją Linkuvą susimąsto: „Toks mistinis ryšys žmogų jungia su ta vieta, kurioje jis gimsta ir pradeda pažinti pasaulį…“

Linkuvos gimnazijos mokytojų šeimoje gimęs V. Anužis miestelyje gyveno tik iki 6-erių metų, vėliau su tėvais išsikraustė į Panevėžį. „Pačiam keista, kad tokie ryškūs prisiminimai išliko iš Linkuvos. Namo, kuriame gyvenome, kiemo, draugų“, - sako V. Anužis, prisimindamas, kad kurį laiką gyveno mokyklos patalpose, o vėliau tėvai gavo butą miestelio centre, naujai pastatytame name. „Buvo moderniausias tų laikų miestelio namas, juk jame buvo vanduo“,- pasakoja aktorius. Name daugiausia gyveno mokytojai, kurie apskritai lydėjo visą V. Anužio vaikystę. Anužių šeimos kaimynais buvo mokytojai Zita ir Alfonsas Mališauskai, taip pat Linkuvoje mokytojavęs, poetas Vaidotas Spudas. Šias asmenybes aktorius iki šiol prisimena kaip šiltas, veiklias, bendraujančias.

V. Anužio mama buvo biologijos ir fizikos mokytoja, o tėtis – anglų, tad mažam dažnai tekdavo būti mokykloje ar tyliai pasėdėti mokytojų kambaryje. Kai tėvai sūnaus į darbus nepasiimdavo, su mažuoju būdavo auklė Liucė, kuri V. Anužį vesdavosi į bažnyčią, kapines (aktorius iki šiol nepamiršęs tokių didingų anuomet atrodančių kapų vartų ir tokių aukštų bažnyčios bokštų…). O kokia šventė Škaplierna! Pilna aikštė žmonių, šurmulys ir tikras miestelio atgimimas... „Nors ir mažai gyvenau Linkuvoje, išmokau ir išsaugojau to krašto tarmę, kolegos dažnai per dantį patraukia išgirdę tokią, atrodo, sostinei nepritinkančią šneką,- sako aktorius, prisimindamas, koks liūdesys apėmė, kai sužinojo, kad šeima išsikrausto į Panevėžį ir reikės palikti vaikystės kiemą, ir draugus... „Mano šeima buvo labai darni, visiems visko pakako, ir mane, ir sesę, tėvai lepino, tad 8 klasėje tėvai nupirko motorolerį“,- ir su tuo motoroleriu aktorius, kartu su tėčiu, atvažiavo apžiūrėti Linkuvos, apžiūrėti, kaip praėjus keliems metams pasikeitė miestelis ir namas, kuriame gyveno: „Po to paskutinį kartą gimtajame miestelyje lankiausi kokiais 93-iaisiais, labai noriu atvažiuoti... Tas noras parsidavė net mano vaikams! Jie, klausydami mano pasakojimų, panoro pamatyti tą aikštę, gimnaziją, visą aplinką. Tikiuosi, šiemet pavyks aplankyti gimtąją Linkuvą“,- tarsi sau pasižada aktorius, pripažindamas, kad darbas užima visą laiką, o laisva diena, kad ir trumpai kelionei per Lietuvą – prabanga...

Su žmona Velta – ji jo gyvenimo mūza ir didžiausia talento gerbėja

Sulaukęs pilnametystės ir baigęs mokslus Panevėžio dramos teatro J. Miltinio studijoje, aktorius išvyko studijuoti į Maskvą, kur baigė B. Ščiukino aukštąją teatro mokyklą, po to 33 metams nusėdo Klaipėdoje – dirbo Klaipėdos dramos teatro aktoriumi, Klaipėdos universitete dėstė paskaitas studentams, čia su žmona įkūrė „Dramos klasės“ teatrą. Žmoną Veltą aktorius vadina pačia svarbiausia savo gyvenimo mūza, susipažinę dar studijų Maskvoje laikais, kartu grįžo į Lietuvą (Velta Žygure kilusi iš Rygos – aut. past.) ir užaugino du sūnus, kurie nesirinko tėvų kelio – vienas baigė mediciną, o kitas - tarptautinę teisę… Skaitytojai Veltą Žygure turbūt geriausiai pažįsta ir yra pamilę iš serialo „Naisių vasara“ serijų, kur aktorė vaidina nenustygstančią Gedimino žmoną Sigitą! Jau 6 metus V. Anužis su žmona dirba ir gyvena sostinėje – vaidina Nacionaliniame dramos teatre ir ruošia naujus aktorius Muzikos ir teatro akademijoje.

V. Anužis sako niekada neskaičiavęs, kiek yra sukuręs vaidmenų, gal šimtą, gal mažiau. Visi savaip brangūs, kažką palikę aktoriaus sieloje: Karalius Lyras Jono Vaitkaus „Karaliaus Lyro“ pastatyme, Nepažįstamasis Oskaro Koršunovo spektaklyje „Kelias į Damaską“ – šie du turbūt brangiausi. Taip pat – Frankas Krukas Sigito Parulskio pagal Petrą Cvirką spektaklyje „Frank Kruk“, Garsenas spektaklyje „Už uždarų durų“, Džo V.Sarojano „Geriausiame gyvenimo laike“ – vaidmenys, kurie įstrigo ilgam…“ Aktorius turi patirties ir televizijoje – vaidino serialuose „Moterys meluoja geriau“, „Garbės kuopa“, sukurti vaidmenys kine.

„Įvertintam būti smagu, bet tai įpareigoja dar labiau stengtis. Ties sveikinimų kalbomis gyvenimas nesustoja“,- sako aktorius, kai kalba pakrypsta apie šiemet Vasario 16-ąją iš prezidentės rankų atsiimtą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premiją, kuri jam įteikta už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą. V. Anužiui ypač smagu, kad jo nepamiršta ir gimtoji Linkuva, mūsų kraštas. „Buvau, esu ir būsiu kraštietis, o palaikymas ir simpatijos duoda dar didesnį impulsą dirbti ir stengtis, esu dėkingas už tą ryšį“,- sako premijos laureatas.

Aktorius iki šiol jaudinasi prieš kiekvieną išėjimą į sceną, tačiau su šypsena prisimena žodžius, kurie yra tapę savotišku gyvenimo devizu: Kai aš labai jaudindavausi dėl spektaklio, vaidmens, dar dėl ko nors, mano tėvas sakydavo: „Ko tu bijai, Vytai?.. Nieko baisiau už smertį nebus. Ko gi tu bijai?“… Ir taip aktorius mina savo kūrybinį taką… „Jeigu bijai – nedaryk, o jeigu darai – nebijok!“,- sėkmės linki mūsų laikraščio skaitytojams.

„Auksinė varpa“ Simona Lipskytė

Sūnus apie tėvą

Šaltiniai

↑ Stefanija Zaikauskaitė. Vytautas Anužis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 626 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
↑ E. Driukaitė „Moterys meluoja geriau“ seriale atliks „barakudos“ vaidmenį

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 89% (+12442-347=12095 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – redaktorius – 15% (+2062-153=1909 wiki spaudos ženklai).

[1] Stefanija Zaikauskaitė. Vytautas Anužis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 626 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[2] E. Driukaitė „Moterys meluoja geriau“ seriale atliks „barakudos“ vaidmenį

[1]

[2]