Vytautas Indrašius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Vytautas Indrašius (g. 1943 m. rugpjūčio 23 d. Norvaišiuose, Užpalių valsčius, Utenos apsk.) – Lietuvos rašytojas, kraštotyrininkas.

Biografija

1953-1962 m. gyveno motinos tėviškėje Berniškių kaime, Antalieptės apylinkėje. Pagal profesinį išsilavinimą – inžinierius statybininkas.

Savo kraštotyrinę veiklą pradėjo tarybiniais metais – entuziastingai rinko ir skelbė spaudoje medžiagą apie Didžiosios Spalio revoliucijos dalyvius iš Lietuvos, apie zarasiečius Tėvynės karo dalyvius, dirbdamas tarybinės armijos archyve išaiškino 365 pavardes tarybinių karių žuvusių 1944 m. liepos mėn. Antalieptės apylinkėje, vėliau perlaidotų Antalieptės miestelio centre.

Nuo 2002 m. yra enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ redkolegijos narys ir vienas iš autorių. Spaudoje paskelbė apie 400 publikacijų, išleido 13 kraštotyrinių–istorinių knygų apie Zarasų kraštą ir žmones. Paskutinis darbas – 3 dalių monografija „Antalieptės kraštas“ (2008–2010). Renka medžiagą Zarasų krašto, ypač Antalieptės apylinkės istorijai. Pasižymi darbštumu ir atkaklumu. Apdovanotas dviem vyriausybiniais apdovanojimais, Kultūros (2003) ir Krašto apsaugos (2009) ministerijų padėkos raštais, Tėvynės pažinimo draugijos diplomu "Uoliausiam istorines atminties žadintojui" (2011).

Nuo 1995 m.Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, 1998 m. šios sąjungos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus skyriaus pirmininkas (su pertrauka 2006–2010) [1].

Nuo 1966 m. gyvena Vilniuje.

Antalieptės kraštas

Knyga „Antalieptės kraštas“ – trilogija apie Antalieptę. Monografijoje, sudarytoje iš 3 dalių, aprašyta Antalieptės valsčiaus 102 kaimų ir Antalieptės miestelio istorijos, įamžinta daugybė pavardžių (nuo paprasto artojo iki iškilaus mokslininko), aprašyti gyventojų likimai. Vytautas Indrašius daugiau nei 3 metus vaikščiojo po buvusio Antalieptės valsčiaus 102 kaimus, ieškojo ir kalbino vietos gyventojus, ypač senolius. Surinkęs gyventojų pasakojimus apie Antalieptės valsčiaus kaimus ir Antalieptės miestelį, senovines nuotraukas bei dokumentus, tyrinėjo tūkstančius puslapių archyvinių bylų, tikrino gyventojų pasakojimus su archyvinėse bylose esančiais dokumentais. Be to, Lietuvos ir Lenkijos archyvuose surado nemažai Antalieptės valsčiuje buvusių dvarų (pvz., Vasaknų dvaro) nuotraukų ir brėžinių, kuriuos jis perdavė šiuo metu dvarus atstatantiems savininkams. Knygoje yra daug istorinės–memuarinės medžiagos. Leidinys gana gausiai iliustruotas senovinėmis etnografinėmis ir kitokia tematika (švietimo, kultūros ir pan.), įvairiomis nuotraukomis bei dokumentais.

Bibliografija

  • Papasakok apie Antalieptę… (1995)
  • Mūsų kaimai prie Šventosios (1996)
  • Nepriklausomybes riteriai (1998)
  • Aukštaitijos šviesuliai (1999)
  • Laisvės saulei tekant (kartu su St. Kneziu ir J. Napriu) (1999)
  • Svaitutėlės čiurlenimas (2001)
  • Prie Ligajo ežeroTrinkuškiai (kartu su A. Daubariene) (2001)
  • Doros, šviesos ir tiesos apaštalai (2003)
  • Vienintelės laidos mokytojai (2006)
  • Guntuliai – kaimas prie Šventosios (2007)
  • Antalieptės kraštas, 1 dalis (2008)
  • Antalieptės kraštas, 2 dalis (2009)
  • Antalieptės kraštas, 3 dalis (2010)
  • Antakalniai ir Norvaišiai--nuo praeities lig dabarties (2011)

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+4418-290=4128 wiki spaudos ženklai).