Vytautas Jurevičius (1914)

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Vytautas Jurevičius

    Gimė 1914 m. balandžio 14 d.
    Jalta, Rusijos imperija
    Mirė 1995 m. (~81 m.)
    Klaipėda

    Tėvas Stanislovas Jurevičius
    Motina Jadvyga Lastauskaitė-Jurevičienė
    Sutuoktinis(-ė) Albina Madišauskaitė
    Vaikai
    • Šarūnas
    • Vaidilutė

    Veikla
    inžinierius statybininkas

    Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

    Stanislovas Jurevičius (1914 m. balandžio 14 d. Jalta, Rusijos imperija1995 m. Klaipėda) – inžinierius statybininkas.

    Biografija

    Gimė Jaltos farmacininko, vėliau chemijos mokytojo Stanislovo Jurevičiaus ir Jadvygos Lastauskaitės šeimoje. Brolis Algirdas Jurevičius (19161997 m.), seserys Aldona Jurevičiūtė-Tupčiauskienė-Tauras (19151992 m.) ir Vanda Kavaliauskienė (19232011 m.) [1]

    1922 m. su šeima atvykęs į Lietuvą, 1925 m. įstojo ir 1933 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Studijuojant pašauktas atlikti karinę tarnybą, įstojo į Karo mokyklą, ją 1936 m. rugsėjo 15 d. baigus (XI aspirantų laida) suteiktas automobilininkų jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1936 m. spalio 1 d. Vyriausiojo kariuomenės štabo IV skyriaus civilinis tarnautojas, 1939 m. stažavosi 3 tankų kuopoje. 1940 m. kovo 1 d. priimtas į kariuomenę civiliniu tarnautoju, paskirtas poligono raštvedžiu-iždininku. TSRS okupavus Lietuvą ir likviduojant kariuomenę 1940 m. lapkričio 15 d. paskirtas Raudonosios armijos 184 šaulių divizijos lengvosios artilerijos pulko iždininku, nuo gruodžio 20 d. - pulko sandėlių viršininku. Kilus TSRS-Vokietijos karui iš Raudonosios armijos pasitraukė, Pabradėje organizavo lietuvių dalinį, kuris nuginklavo Raudonosios armijos likučius. Vokiečių okupacijos metais gyveno Šiauliuose, dirbo bendrovės „Sodyba“ inspektoriumi. 1944 m. vasario mėn. įstojo į Vietinę rinktinę, paskirtas bataliono vadu, gegužės 15 d. vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę iš bataliono pasitraukė ir grįžęs į Šiaulius slapstėsi. [2] Raudonajai armijai užėmus Šiaulius įsidarbino inžinieriumi Šiaulių statybos treste, o 1945 m. kovo mėn. su statybininkų grupe išvyko padėti atstatyti Klaipėdos miestą. Paskirtas Klaipėdos statybos – montavimo kontoros vyresniuoju inžinieriumi, po pusmečio – Statybos tresto valdytoju. 1948 m., nesutikus stoti į komunistų partiją, pervestas tresto gamybinio techninio skyriaus viršininku. 1985 m. išėjo į pensiją. [3]

    Įvertinimas

    • 1965 m. Lietuvos nusipelnęs statybininkas.
    • 1974 m. įrašytas į Klaipėdos statybos tresto garbės knygą.

    Šaltiniai

    1. Vanda Kavaliauskienė. Ką šlama senas ąžuolas, Šiauliai, Saulės delta, 2013 m., p. 24
    2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953
    3. Vanda Kavaliauskienė. Ką šlama senas ąžuolas, p. 44-52.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Rimantas Lazdynas – autorius ir redaktorius – 100% (+3693-20=3673 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 2% (+75-61=14 wiki spaudos ženklai).