Vytautas Jurevičius (1914)
Vytautas Jurevičius | |
---|---|
| |
Gimė | 1914 m. balandžio 14 d. Jalta, Rusijos imperija |
Mirė | † 1995 m. Klaipėda |
| |
Tėvas | Stanislovas Jurevičius |
Motina | Jadvyga Lastauskaitė-Jurevičienė |
Sutuoktinis(-ė) | Albina Madišauskaitė |
Vaikai |
|
| |
Veikla | inžinierius statybininkas
|
| |
Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Stanislovas Jurevičius (1914 m. balandžio 14 d. Jalta, Rusijos imperija – 1995 m. Klaipėda) – inžinierius statybininkas.
Biografija
Gimė Jaltos farmacininko, vėliau chemijos mokytojo Stanislovo Jurevičiaus ir Jadvygos Lastauskaitės šeimoje. Brolis Algirdas Jurevičius (1916–1997 m.), seserys Aldona Jurevičiūtė-Tupčiauskienė-Tauras (1915–1992 m.) ir Vanda Kavaliauskienė (1923–2011 m.) [1]
1922 m. su šeima atvykęs į Lietuvą, 1925 m. įstojo ir 1933 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Studijuojant pašauktas atlikti karinę tarnybą, įstojo į Karo mokyklą, ją 1936 m. rugsėjo 15 d. baigus (XI aspirantų laida) suteiktas automobilininkų jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1936 m. spalio 1 d. Vyriausiojo kariuomenės štabo IV skyriaus civilinis tarnautojas, 1939 m. stažavosi 3 tankų kuopoje. 1940 m. kovo 1 d. priimtas į kariuomenę civiliniu tarnautoju, paskirtas poligono raštvedžiu-iždininku. TSRS okupavus Lietuvą ir likviduojant kariuomenę 1940 m. lapkričio 15 d. paskirtas Raudonosios armijos 184 šaulių divizijos lengvosios artilerijos pulko iždininku, nuo gruodžio 20 d. - pulko sandėlių viršininku. Kilus TSRS-Vokietijos karui iš Raudonosios armijos pasitraukė, Pabradėje organizavo lietuvių dalinį, kuris nuginklavo Raudonosios armijos likučius. Vokiečių okupacijos metais gyveno Šiauliuose, dirbo bendrovės „Sodyba“ inspektoriumi. 1944 m. vasario mėn. įstojo į Vietinę rinktinę, paskirtas bataliono vadu, gegužės 15 d. vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę iš bataliono pasitraukė ir grįžęs į Šiaulius slapstėsi. [2] Raudonajai armijai užėmus Šiaulius įsidarbino inžinieriumi Šiaulių statybos treste, o 1945 m. kovo mėn. su statybininkų grupe išvyko padėti atstatyti Klaipėdos miestą. Paskirtas Klaipėdos statybos – montavimo kontoros vyresniuoju inžinieriumi, po pusmečio – Statybos tresto valdytoju. 1948 m., nesutikus stoti į komunistų partiją, pervestas tresto gamybinio techninio skyriaus viršininku. 1985 m. išėjo į pensiją. [3]
Įvertinimas
- 1965 m. Lietuvos nusipelnęs statybininkas.
- 1974 m. įrašytas į Klaipėdos statybos tresto garbės knygą.