Vytautas Bubnys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Vytautas Jurgis Bubnys)
Vytautas Bubnys
Vytautas bubnys 1.jpg
V.Bubnys  prie pasidaryto inkilo savo sodyboje Jakūbonių km. Širvintų rajone. 2002 m. Foto Tania Serket.

Gimė 1932 m. rugsėjo 9 d. (91 m.)
Čiudiškiai, Prienų valsčius

Sutuoktinis(-ė) Elena Kurklietytė
Vaikai

Vygintas Bubnys


Veikla
rašytojas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas

Alma mater Vilniaus pedagoginis institutas

Vytautas Jurgis Bubnys (1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčius - 2021 m. balandžio 24 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse, menininkų kalnelyje) – lituanistas mokytojas, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Moksleivio ir studijų metai

V.Bubnys savo darbo kabinete. Kaunas, 1958 m. Foto iš asmeninio archyvo

Vaikystė prabėgo tėvų šeimoje, kurioje augo su vieninteliu broliu. Pradžios mokyklą lankė Šiauliškių kaime; ar purvas būdavo, ar sniegais brisdavo du kilometrus į mokyklą ir dar du kilometrus iš jos. Buvo laimingas, kad mokykla turėjo nedidelę bibliotekėlę, ir jis perskaitė didžiąją dalį jos knygų. Po keletą kartų skaitė ypatingai jį patraukusias Vytės Nemunėlio knygas vaikams, o taip pat Prano Mašioto knygas. Dar labai džiaugėsi, kad tėvas vokiečių okupacijos metais jam užprenumeruodavo vaikams ir paaugliams skirtą žurnalą „Žiburėlis“.

Vaikystėje Vytauto akys krypo į tėvų kaimynystėje gyvenusių Šalčių sodybą, kurioje gimė keliauninkas Matas Šalčius, jo brolis mokslininkas Petras Šalčius. O sodybos šeimininkas buvo Juozas Šalčius, kuris pokario metais buvo uždarytas į lagerį.

1944 m. rudenį pradėjo lankyti Prienų gimnaziją, kurios direktoriumi buvo kalbininkas Antanas Lyberis. 1946 m. gegužės pradžioje eidamas iš Čiudiškių į Prienus Vytautas atsitiktinai buvo apšaudytas – kulkos pervėrė krūtinę ir koją. Tik per stebuklą išliko gyvas.

Gimnazijos metais Vytauto akys buvo padėtos ne tiek į mokytojus, kiek į vyresnėse klasėse besimokančius ir savo pirmaisiais kūrybiniais darbais stebinusius būsimą poetą Justiną Marcinkevičių bei būsimą kalbininką Joną Kazlauską. Vyresnėse klasėse parašęs pirmuosius apsakymų pluoštus nutarė studijuoti literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute (VPI), o vėliau dirbti mokytoju lituanistu. 1953 m. jis baigė Prienų vidurinę mokyklą.

1953 m. Vytautas Bubnys įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą (VPI). Trejetą metų čia vadovavo studentų pradedančiųjų rašytojų būreliui. Spausdinosi savo kūrinius periodikoje. Bendravo su iškiliais prozininkais Vytautu Rimkevičiumi, Mykolu Sluckiu, su poetais Justinu Marcinkevičiumi, Algimantu Baltakiu. 1956 m. susituokė su bendramoksle Adele.

Dar studijuodamas parašė pirmąją knygą – apysaką „Beržai svyruokliai“.

1957 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.

V.Bubnys savo tėviškėje Čiudiškių km. Prienų rajonas, 1985 m. Foto Romualdas Rakauskas

Profesinė veikla

1957 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Kaune vadovavo Kauno rašytojų organizacijai, kūrė naujas knygas.

1958 m. žurnale „Pergalė“ buvo paskelbta apysaką „Beržai svyruokliai“ ir V. Bubnys buvo priimtas į Lietuvos TSR rašytojų sąjungą.

1965 m. persikėlė gyventi į Vilnių, kur įsidirbino žurnalo „Moksleivis“ redakcijos vedėju. 1966 m. tapo „Moksleivis“ vyriausiuoju redaktoriumi.

1974 m. Vytautas išėjo iš "Moksleivio" ir turėdamas menininko statusą atsidėjo tik naujų knygų rašymui.

1976 m. jis buvo išrinktas etatiniu Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdybos pirmininko pavaduotoju.

1981 m. V. Bubnys vėl atsidėjo kūrybiniam darbui, nes Rašytojų sąjungos nariams buvo garantuota senatvės pensija.

Su Sąjūdžiu rašytojas Bubnys vėl atgijo ir įsitraukė į visuomeninę politinę veiklą. 1988 m. jis buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos nariu. Važinėjo po Lietuvą ir padėjo organizuoti vietines sąjūdžio grupes.

1991 m. vėl buvo išrinktas etatiniu LRS valdybos pirmininko pavaduotoju.

Atkūrus respublikos Nepriklausomybę, 1992 m. Vytautas Bubnys buvo išrinktas Lietuvos respublikos Seimo nariu Prienų vienmandatėje apygardoje. Naujai susikūrusi Lietuvos demokratinė darbo partija pasikvietė jį į savo frakciją, tačiau joje išbuvo tik septynetą mėnesių ir iš jos išstojo, daugiau jau nedalyvaudamas jokiose kitose frakcijose ligi Seimo kadencijos pabaigos 1996 m.

1996 m. jis atsidėjo vien kūrybai, nepriklausė jokiai partijai. Paskelbė straipsnių moralės, kultūros ir politikos klausimais.

Vos ne per du sovietinius dešimtmečius rašytojui teko apsilankyti ne tik daugelyje Tarybų Sąjungos respublikų, bet ir įvairiose užsienio šalyse. Didžiausią įspūdį paliko pats pirmasis apsilankymas JAV 1976 m. ir susitikimas su poetu Bernardu Brazdžioniu.

V.Bubnys su poetu Justinu Marcinkevičiumi, poeto tėviškėje Važatkiemyje. Prienų rajonas, 1986 m. Foto Romualdas Rakauskas

Kūryba

Vytautas Bubnys kūrybą pradėjo skelbti 1953 m. Parašęs 44 prozos knygas, tarp jų – 19 romanų jis tapo vienu iš produktyviausių ir skaitomiausių prozininkų Lietuvoje,

V. Bubnio originalių ir verstinių romanų bendras tiražas siekia beveik 6 milijonus egzempliorių. Jo romanai išversti į rumunų, rusų, čekų, bulgarų, lenkų, slovakų, kroatų, latvių, estų bei kitas kalbas.

Autoriaus knygose nagrinėjamos socialinės istorinės, egzistencinės žmogaus ir kūrėjo problemos, nevengiama humoro ir ironijos.

Vytautas Bubnys yra susilaukęs ir stambios monografijos apie savo gyvenimą ir kūrybą.

Monografiją „Po aukštu dangum“ parašė literatūros kritikas Alfredas Guščius. Monografijos autorius akcentuoja:

„Nuodugniai gilindamasis į V. Bubnio knygų tekstus, negalėjau nepamatyti šio rašytojo kūrybinės evoliucijos nuo buitinių, realistinių, socialinių temų į sudėtingų, tautinių, religinių, filosofinių idėjų plėtrą ir jos adekvatų meninį įprasminimą“ (A. Guščius. „Po aukštu dangum“, 2007 m., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 6 psl.).

Dar trejeto kritikų balsai:

„Vytauto Bubnio knygos išeina gana dažnai, padidintais tiražais, įvairiomis kalbomis, pakartotiniais leidiniais. Ir tai labai gerai. Tačiau turbūt dar geriau, kad ir mieste, ir kaimo bibliotekų lentynose jo knygų beveik nerasi: „skaito...“, „tik ką paėmė...“, „užsukit po savaitės...“ (Algimantas Bučys. „Literatūros atvaizdai“. Leidykla „Vaga“, 1979 m., 217 psl.).
„V. Bubnys savo romanuose noriai pasitelkia religinius motyvus, sakralinio pobūdžio vaizdus, - tai liudija jo romanai „Piemenėlių mišios“, „Atleisk mūsų kaltes“, „Teatsiveria tavo akys“, „Žalios sūpuoklės“. Pastarojo romano nuotaiką, graudžią jaunojo personažo mirtį harmoningai atitinka neprimygtinai įteigtas išskrendančios sielos įvaizdis“. (Prof. Algis Kalėda. „Romano struktūros matmenys“. Leidykla „ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas“, 1996 m., 100 psl.).
„Balandžio plastėjime“ veiksmas vyksta kroatų katalikų, bosnių musulmonų ir serbų stačiatikių gyvenamojoj Bosnijos daly, oficialiai jau pasibaigus 1992-1995 metų karui... (...). Bubnio romane stebima vizija, kelianti dvasią, verčianti išgyventi katarsį ir viltį, kad kiekvieno gyvenimas gali būti vertingas. Tokios knygos parašomos tik savimi, tik giliai permąsčius asmeninę patirtį. Šis romanas – tai euroromanas“. (Prof. Elena Bukelienė. „Naujojo lietuvių literatūra“. Leidykla „Alma littera“, 2003 m., 36-37 psl.)

Skaitydama jo apysaką "Arberonas" užaugo ne viena karta, o jos motyvais sukurto filmo „Maža išpažintis" (1971 m., rež. A. Araminas) herojaus frazė "Benai, plaukiam į Nidą" tapo kartos ženklu. Tokiu pavadinimu buvo paženklintas Nidos muzikos festivalis.

Įvertinimai

Kilmė ir šeima

Tėvai – Kazys Bubnys (1893 m. kovo 3 d. Bagrėnuose, Prienų r. - 1970 m. sausio 25 d. Čiudiškiuose, palaidotas Prienų kapinėse). – Magdelena Bubnienė (Skučaitė, 1906 m. kovo 24 d. - 1970 m. sausio 12 d. Čiudiškiuose, palaidota Prienų kapinėse).
Seneliai – Antanas Bubnys, Jurgio (1874 m. Pagaršvos kaime, Prienų r. - ...). – Simonas Skučas (... Čiudiškių kaime - ...) ir Marija Skučienė (Černevičiūtė, g. ... Pačiudiškių kaime, Prienų r. - ...).
Motinos brolis Jurgis Skučas su vaikais Antanu, Vytautu ir dukra Janina 1947 m. buvo ištremti į Sibirą. Tuo pačiu metu iš Čiudiškių kaimo buvo ištremta motinos sesuo Ona Lisajienė su šeima ir kita sesuo Marija Černevičienė su savo vyru, gyvenusi Prienų raj. Giniūnų kaime.
Nei tėvai ar seneliai, nei motinos tėvai ar vaikai nebuvo baigę vidurinių mokyklų - jie buvo kaimo žmonės, žemdirbiai.
Brolis – Antanas Bubnys (1927 m. birželio 30 d. Čiudiškių kaime, Prienų valsč. - 2009 m. sausio 11 d. Čiudiškiuose), baigė Marijampolės žemės ūkio profesinę mokyklą, kolūkyje Čiudiškiuose dirbo agronomu, vėliau tėviškėje ūkininkavo. Žmona Marytė, du sūnus ir dvi dukros.

Šeima – žmona Adelė Bubnienė (iki 1956 m. Vitunskaitė, 1933 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus r. Pivašiūnų km. - 1989 m. gegužės 24 d. Vilniuje, žuvo autoavarijoje), pedagogė (VPI, 1957).
– žmona (1991-02-01) Elena Kurklietytė (g. 1933 m. kovo 11 d. Skemų km., Rokiškio r.), žurnalistė (VU, ...), ilgametė Lietuvos radijo ir televizijos komiteto darbuotoja (iki 1990 m.), rašytoja (du romanai ir publicistikos knyga), dailininkė (paveikslai eksponuoti Vilniaus ir kitų miestų parodų salėse), rašytojų ir žurnalistų sąjungų narė.
Sūnūs – Vygintas Bubnys (g. 1958 m. birželio 19 d. Kaune), ekonomistas (VU, ...), ekonomikos mokslų daktaras (VU, ...), bankininkas, filatelistas. - Arvydas Bubnys (1960 m. gegužės 23 d. Kaune - 1962 m. spalio 11 d. Vilniuje).

V.Bubnys su broliu Antanu Bubniu prie tėviškės svirno Čiudiškių kaime. Prienų rajonas, 1985 m. Foto Romualdas Rakauskas

Bibliografija

  • Beržai svyruokliai: apysaka. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959; Vaga, 1982.
  • Saulėtą vasarą: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
  • Ramūnas: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1964.
  • Vyras kaip pipiras: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1965.
  • Lapams krintant: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1966.
  • Ajerai kvepia: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1967.
  • Arberonas: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1969, 1972; Alma littera, 2009.
  • Gegužio nemiga: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1969.
  • Kaltė: trijų veiksmų pjesė. – Vilnius: Vaga, 1971.
  • Alkana žemė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1971.
  • Po vasaros dangum: romanas. – Vilnius: Vaga, 1973, 1976.
  • Baltas vėjas: apysakos ir apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1974, 1986.
  • Nesėtų rugių žydėjimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976, 1984.
  • Alkana žemė; Po vasaros dangum; Nesėtų rugių žydėjimas: trilogija. – Vilnius: Vaga, 1977.
  • Pilnaties valandą: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980, 1985.
  • Žaltvykslės: apsakymai vaikams.– Vilnius: Vaga, 1981.
  • Kvietimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Anoj pusėj: apysaka vaikams. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Rudens ekvinokcija: romanas. – Vilnius:Vaga , 1985.
  • Raštai. – Vilnius: Vaga, 1982–1987.
  • Piemenėlių mišios: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Mažosios išpažintys: apysakos: vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Atleisk mūsų kaltes: romanas. – Vilnius: Vaga, 1989.
  • Žalios sūpuoklės: romanas. - Vilnius: Vyturys, 1992.
  • Teatsiveria tavo akys: romanas. – Vilnius: Vaga, 1993.
  • Žmogus iš tenai: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
  • Mėnesėta naktis ir šešėlis: iš Makalynės istorijų pagal Rapolą: novelių romanas. – Vilnius: * Margi raštai, 1997.
  • Angelo šauksmas: dilogija. – Vilnius: Margi raštai, 1997.
  • Svečias: romanas. – Kaunas: Santara, 1998.
  • Slaptingoji prema (kartu su E. Kurklietyte). – Kaunas: Santara, 1999.
  • Balandžio plastėjime: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2002.
  • Tas ryto laukimas: romanas. – Vilnius, 2004.
  • Tas ryto laukimas: romanas (Brailio raštu). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2004.
  • Švento Vito šokis: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2007.
  • Švento Vito šokis: romanas (Brailio raštu). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2007.
  • Tolimi artimi. At(si)vėrimai: autobiografinės esė. – Vilnius: Alma littera, 2008.
  • Svečias: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2009.
  • Širdimi regėti: portretiniai eskizai. – Vilnius: Alma littera, 2012.
  • Kad vėjai neišpustytų: rašytojo dienoraščiai, laiškai, dialogai, monologai, portretai, interviu (sudarė S. Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2012.
  • Suktinis su P.ROZA: novelės, publicistika, interviu. – Vilnius: Žuvėdra, 2014.

<> <> <>

  • Beržai svyruokliai: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1959.
  • Saulėtą vasarą: apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1960.
  • Ramūnas: apysaka vaikams. – Vilnius: Vaga, 1964.
  • Vyras kaip pipiras: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1965.
  • Lapams krintant: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1966.
  • Ajerai kvepia: apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1967.
  • Arberonas: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1969.
  • Gegužio nemiga: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1969.
  • Kaltė: trijų veiksmų pjesė. – Vilnius: Vaga, 1971.
  • Alkana žemė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1971.
  • Po vasaros dangum: romanas. – Vilnius: Vaga, 1973.
  • Baltas vėjas: apysakos ir apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1974.
  • Nesėtų rugių žydėjimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976.
  • Alkana žemė; Po vasaros dangum; Nesėtų rugių žydėjimas: trilogija.- Vilnius: Vaga, 1977.
  • Pilnaties valandą: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Žaltvykslės: apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Kvietimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Anoj pusėj: apysaka vaikams. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Rudens ekvinokcija: romanas. – Vilnius: Vaga, 1985.
  • Raštai. – Vilnius: Vaga, 1982–1987.
  • Piemenėlių mišios: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Mažosios išpažintys: apysakos: vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Atleisk mūsų kaltes: romanas. – Vilnius: Vaga, 1989.
  • Žalios sūpuoklės: romanas. – Vilnius: Vyturys, 1992.
  • Teatsiveria tavo akys: romanas.- Vilnius: Vaga, 1993.
  • Žmogus iš tenai: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
  • Mėnesėta naktis ir šešėlis: iš Makalynės istorijų pagal Rapolą: novelių romanas. – Vilnius: Margi raštai, 1997.
  • Angelo šauksmas: dilogija. – Vilnius: Margi raštai, 1997.
  • Svečias: romanas.- Kaunas: Santara, 1998.
  • Slaptingoji prema (kartu su Elena Kurklietyte). – Kaunas: Santara, 2001.
  • Balandžio plastėjime: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2002.
  • Tas ryto laukimas: romanas. – Vilnius, 2004.

Filmografija:

  • Pagal apysaką „Arberonas“ 1971 m. sukurtas meninis kino filmas „Maža išpažintis“ (režisierius Algirdas Araminas). Scenarijus - V. Bubnio
  • Pagal romaną „Po vasaros dangum“ 1974 m. sukurtas meninis filmas „Perskeltas dangus“ (režisierius Marijonas Giedrys). Scenarijus - V. Bubnio
  • Pagal romaną „Nesėtų rugių žydėjimas“ 1978 m. sukurtas to paties pavadinimo meninis filmas (režisierius Marijonas Giedrys). Scenarijus - V. Bubnio ir M. Giedrio.

Teatrografija:

  • Pagal romaną „Po vasaros dangum“ Vilniaus akademiniame dramos teatre 1983 m. pastatytas spektaklis (režisierius Henrikas Vancevičius).

Knygos vokiečių kalba:

  • Vytautas Bubnys. „Die großen Pläne des kleinen Cäsar“, išvertė Vilhelmas Plackmajeris, Berlynas; Vaimaras: leidykla „Aufbau“, 1990 m.
  • Vytautas Bubnys. „Alkana žemė“ –„Durstende Erde“, išvertė Wilhelm Packmeyer, Berlynas, leidykla „Auf bau“, 1976 m.
  • Vytautas Bubnys. „Po vasaros dangum“ – „Unter dem Sommerhimmel“, išvertė Helmut Komp, Berlynas, leidykla „Volk und Welt“, 1976 m.

Tais pačiais metais ta pati leidykla šį romaną išleido dar ir serijoje „Buck klub“.

  • Vytautas Bubnys. „Kvietimas“ - „Die grosen Plane des Kleinen Casar“, išvertė Wilhelm Packmeyer, Berlynas, leidykla „Aufbau Verlag“, 1990 m.
  • Vytautas Bubnys. „Svečias“ – „Der Gast“, išvertė Klaus Berthel, Berlynas, leidykla „Athena-Verlag“, 2006 m.

Knygos anglų kalba:

  • Vytautas Bubnys. „Po vasaros dangum“ – „Under Summerskies“, išvertė David Foreman, leidykla „Progress“, Publishers Moscow.

Knygos kroatų kalba:

  • Vytautas Bubnys. „U lepetu goluba“, romanas, išvertė Mirjana Bračko, Rijeka, leidykla „Društvo hrvatskih književnika“, 2004 m.

Knygos estų kalba:

  • Vytautas Bubnys. „Tuvi hõljumises“, romanas, išvertė Mihkel Loodus, Vilnius, leidykla „Petro ofsetas“, 2005 m.

Galerija

Šaltiniai


Parengta pagal įvairiuose šaltiniuose surastą iki 2016 m. medžiagą. Duomenys patikslinti bendradarbiaujant su Vytautu Bubniu.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius – 100% (+35-0=35 wiki spaudos ženklai).